"Man jų nereikia kviesti ar raginti, jie patys ateina ir klausia, kuo galėtų padėti", – apie aktyviausius Karmėlavos ir Ramučių bendruomenių narius sako Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė.
Jaunimą moko tvarkos
Tarp aktyviausiųjų Karmėlavoje – Šv. Onos parapijos klebonas Virginijus Veprauskas, Balio Buračo gimnazijos direktorė Rima Kuktienė, krepšininko Jono Mačiulio tėvai Jonas ir Marytė Mačiuliai. V.Veprauskas organizuoja vasaros stovyklas socialiai remtinų šeimų vaikams, rūpinasi kalinčių nepilnamečių socialine integracija. „Į vieną švenčių klebonas atvežė vaikus iš nepilnamečių kolonijos. Atvažiavo jie tokie susigūžę. Klebonas taip gražiai sugebėjo juos pristatyti visiems susirinkusiems, kad jie akyse atsitiesė – visai kiti vaikai“, – pastebėjo seniūnė.
Parapijos jaunimą klebonas nevengia pamokyti tvarkos ne tik bažnyčioje. „Prie bažnyčios šventoriaus dažnai suvažiuoja vietinis jaunimas – žinau, kad ne tik traškučius valgo – ir alaus išgeria. Mokau, kad šiukšles susirinktų, aiškinu, kai patys turės žmoną ir vaikų, juk nenorės, kad ant žmonos išpuoselėto rožių krūmo kas tuščius bambalius mėtytų“, – vaizdingai pasakoja V.Veprauskas.
Karmėlaviškių teigimu, žmonių mąstymas keičiasi: anksčiau per talkas vien tik bendruomenės nariai šiukšles rinkdavo, tvarkydavosi, o dabar prisijungia vis daugiau gyventojų. Jo paskatinti iniciatyvūs karmėlaviškiai prie Neries iškirto brūzgynus, šią teritoriją sutvarkė, sukultūrino. J.Mačiulis atvežė ąžuolą – skulptorius kuria pavėsinę. „Turėsim dar vieną sutvarkytą viešąją erdvę“, – džiaugiasi V.Armolaitienė.
„Trečdalį seniūnijos teritorijos užima miškai. Tenka daug bendraut su žmonėmis, konsultuot – taip ir tampi bendruomenės nariu. Klebonas, girininkas, pašto viršininkas, policijos vadovas – turi būti bendruomenės nariai. Be to, mes – ne tokie žmonės, kad gyventume užsidarę. Jei sėdėsi užsidaręs ir dejuosi, niekas nepasikeis“, – pastebi Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkas J.Mačiulis.
M.Mačiulienė – aktyvi organizacijos „Caritas“ narė. „Neseniai buvo tokia situacija: klebonas išsiaiškino, kad vietinis septyniolikmetis namuose neturi kompiuterio – negali paruošti gimnazijoje skiriamų užduočių. Kartu su M.Mačiuliene suorganizavo, nupirko kompiuterį, nuvežė“, – pasakojo seniūnė. Mačiuliai laukia iš Ispanijos su šeima grįžtant sūnaus Jono, žaidžiančio Madrido „Reale“. Tarp kitų reikalų, spręs, kur pagarbiai padėti ąžuolinį krepšinio kamuolį, po jam itin sėkmingo sezono padovanotą draugų.
Tarsi tautos balsas
Bendruomenės iniciatyva, kartu su Balio Buračo gimnazija, lopšeliu-darželiu „Žilvitis“, kultūros centru, seniūnija, gimnazija rengiamos šventės: kalėdinės akcijos socialiai remtinų šeimų vaikams „Gerumo angelas“, Vaikų gynimo diena, Karmėlavos miestelio šventė, Vasario 16-oji, Kugelinė. Tradiciškai gimnazijos organizuojama Užgavėnių šventė šiemet taps tarptautine.
„Bendruomenės – tarsi tautos balsas. Esame tam, kad vietos gyventojams rūpimas problemas iškeltume į viešumą, perduotume seniūnijai, savivaldybei, kai kurias jų padėtume spręsti ar išspręstume patys“, – sako bendruomenės centro „Židinys“ pirmininkas Raimundas Jokimčius.
Didžiausia Karmėlavos infrastruktūros problema – pagrindinė Vilniaus gatvė nuolatos skęsta balose, yra nesaugi: čia nėra šaligatvių, neįrengta lietaus nuotekų kanalizacija. Seniūnė bendruomenės narius ramina: Vilniaus g. nuotekų, elektros tinklų ir šaligatvių projektavimo sutartis jau pasirašyta, vyksta projektavimo darbai, jie turėtų būti baigti balandžio mėnesį.
Ar gali bendruomenės užsiimti smurto šeimose, socialinės rizikos šeimose prevencija? „Niekas mūsų labiau nežudo kaip abejingumas. Ar aš „Židinio“ bendruomenės, ar Ramučių asociacijos narys, ar Kūjo ir pjautuvo organizacijos – mano pareiga informuoti apie pastebėtą blogį“, – įsitikinęs R.Jokimčius. Seniūnė prisimena visiškai naują atvejį: „Viena bendruomenės narė praėjusią savaitę pranešė mūsų socialinei darbuotojai apie šeimą, kurioje buvo geriama, smurtaujama prieš vaikus. O buvo dėvima puikios šeimos kaukė. Mergaitės lankė gimnaziją, gerai mokėsi, tvarkingos – niekas net neįtarė, kad toje šeimoje kažkas blogai. Bendruomenės narė visiškai atsitiktinai sužinojo apie tą situaciją. Ačiū jai – pranešė, vaikai iš tos šeimos bus paimti, pradėtos procedūros.“
„Židinio“ bendruomenės narės Rimos Šuliokienės manymu, socialinės rizikos šeimas reikia įtraukti į bendruomenės projektus: „Esame parengę didžiulį naują projektą, pagal kurį tikimės sukurti naujų darbo vietų. Čia, Karmėlavoje, planuojame rengti įvairių specialybių kursus. Į šį projektą norėtume įtraukti daugiau bedarbių. Jei nors keletas žmonių po šio projekto įsidarbins – bus puiku.“
Kol kas neaišku, ar projektui pavyks gauti finansavimą. Šansų – nedaug: tik dešimt procentų bendruomenių gaus paramą panašiems projektams.
Paskatino tvarkytis romus
Seniūnijos ir gimnazijos pastangomis tvarkytis pradėjo ir Karmėlavos romai. „Buvo nusiskundimas iš gimnazijos, kad romai teršia gimnazijos teritoriją – šešios šeimos gyvena viename name, kur nėra nei tualeto, nei vandentiekio. Bendruomenė parūpino jiems lentų. Kai atšils, nusiųsime jiems pašalpininkų, kad tualetą iškastų. Sakau: padėsime, bet susitvarkykit aplinką. Kai taip susitarėme, atėję romai prašė šiukšlių maišų ir pirštinių – patys rinko šiukšles. Tai buvo stebuklas!“ – šypsosi seniūnė.
Karmėlavos seniūnijos gyvenime aktyviai dalyvauja ir užeigos "Tigrasa" savininkas Vidmantas Salninas, "Hoptrans" vadovai remia renginius. Didelį dėmesį vietos bendruomenei skiria oro uosto vadovas Bruno Kasparas. Švenčiant miestelio šventę pernai, oro uostas visą savaitę buvo atviras karmėlaviškiams – vyko ekskursijos, parodomoji programa.
Sumažėjo nusikaltimų
Neseniai susikūrusi, tačiau labai aktyvi Ramučių bendruomenė. Ji paskatino gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes, kvietė bendradarbiauti su policija. „Rezultatas – akivaizdus: jei 2014 m. beveik kiekvieną dieną Ramučiuose įvykdavo vagysčių, plėšimų, tai per visus 2015 m. nebuvo nė vieno plėšimo“, – skirtumą pastebi Ramučių bendruomenės pirmininkas Arūnas Kmieliauskas.
Bendruomenė ėmėsi organizuoti renginius – surengė sporto, pyragų šventes, Kaziuko mugę su Blusų turgumi. „Jau ruošiamės šiemetinei Kaziuko mugei su Blusų turgumi, kuriame žmonės gali keistis ir prekiauti savo daiktais. Blusų turgus – ne tik galimybė kažką nusipirkti ar parduoti nereikalingus daiktus – tai ir bendravimo forma“, – pastebėjo A.Kmieliauskas.
Neveronyse – dėmesys jaunimui
Neveronys – jauna, sparčiai auganti priemiesčio gyvenvietė. Seniūnijoje gyvena 3500 gyventojų, daugelis jų – jaunos šeimos. Gimnazijoje auga moksleivių skaičius, daugėja jaunimo, trokštančio įvairesnių, jų amžiaus grupei skirtų pramogų. Tai paskatino bendruomenę imtis iniciatyvos – prieš penkerius metus pradėti rengti jaunimo muzikos festivaliai „Nakties ritmas“.
„Festivalio idėja gimė bendraujant su Neveronių jaunimu. Jis buriasi į muzikos grupes, repetuoja namuose ar išsinuomotose patalpose. Vien groti savo malonumui nepakanka – reikia viešų pasirodymų, įvertinimo. Ėmėme rengti jaunimo muzikos festivalį – norėjome parodyti, kad šventes galima švęsti ne tik traukiant liaudies sutartines, bet ir pritaikyti jas jaunų žmonių pomėgiams“, – prisiminė buvusi Neveronių bendruomenės centro pirmininkė Aldona Petkevičienė. Šešerius metus vadovavusi bendruomenės centrui, pernai moteris pradėjo eiti Neveronių seniūnės pareigas.
Apklausus bendruomenę, paaiškėjo, kad jaunų muzikuojančių žmonių seniūnijoje yra nemažai, jie turi instrumentus, tačiau neturi koncertams tinkamos įgarsinimo aparatūros, scenos apšvietimo.
„Be viso to jie nesukuria tinkamo pasirodymo efekto, estetinio kultūrinio pasitenkinimo nei patiems atlikėjams, nei žiūrovams“, – atkreipė dėmesį A.Petkevičienė.
Kartu su savivaldybe ir Neveronių seniūnija parengus projektą ir laimėjus finansavimą, bendruomenės centras įsigijo koncertuose, festivaliuose, miestelio šventėse naudojamą profesionalią įgarsinimo ir apšvietimo aparatūrą.
Bendruomenės centrui bendradarbiaujant su Neveronių gimnazija, ES lėšomis prieš dvejus metus suremontuotos Neveronių gimnazijos sporto salė ir bendruomenės patalpos ir. Sporto salėje nemokamai sportuoja neveroniškiai, treniruojasi dvi Neveronių kaimo krepšinio komandos – jaunimo komanda „SK Neveronys“ ir senjorų komanda „Banginiai“, dalyvaujančios Kauno krepšinio lygos kovose, iš varžybų dažnai grįžtančios su apdovanojimais. Savivaldybės lėšomis Neveronyse įrengtos dvi krepšinio aikštelės. „Jos buvo būtinos – Neveronyse labai daug sportuojančio jaunimo“, – pastebėjo seniūnė.
Neveronių bendruomenės centras davė pradžią kitai bendruomeninei organizacijai – Neveronių jaunimo centrui. Šio centro iniciatyva gyvenvietėje atsirado lauko treniruokliai, stalo teniso stalas, turgelis.
Naujausi komentarai