Prie Vytauto didžiojo karo muziejaus grįžo jo simboliai – restauruotos liūtų skulptūros, o pats muziejus beveik baigtas rekonstruoti.

Vytauto didžiojo karo muziejus, vienas seniausių Lietuvoje, Vladimiro Dubeneckio suprojektuotame pastate atidarytas 1936 m. vasario 16 d. Iš pagrindų jis rekonstruotas pirmąsyk – per maždaug šešerius metus įrengtos naujos ekspozicijos, sutvarkytos parodų salės. Pasak muziejaus vadovo, kitąmet, pasitelkę išmaniąsias technologijas, lankytojai galės dar daugiau sužinoti apie eksponatus, kurių čia – ketvirtis milijono.

„Mūsų vaikai yra labai skirtingi nei mes buvome, jiems reikia IT technologijų pritaikymo ekspozicijose, jeigu jūs pažiūrėsite parodų sales, tai pamatysite, jau yra įrengti projektoriai, kurie sugeba rodyti 3D filmuotą ir kitą medžiagą“, – sako Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.

Muziejininkai parengė septynias edukacines programas, šiuo metu kuriama nauja – apie Šaltąjį karą.

Pasak muziejininkų, vis dažniau lankytojai ateina švęsti gimtadienių ar praleisti popietės su šeima.

„Sužino apie „Lituanicos“ skrydį, sužino, kaip senovėje kariauta, jaunojo karvedžio programa yra skirta mažiesiems, ten jie stato pilis, mato, kokie dėvimi šarvai, kokie naudojami ginklai. Yra [programų] ir vyresnių klasių mokiniams apie sukilimus“, – teigia Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotoja Vilija Sapjanskienė.

Naujai apšviestas ir muziejaus fasadas. Prie muziejaus grįžo ir restauruoti jo simboliai – tarpukariu grafo Jono Tiškevičiaus sūnaus dovanoti liūtai iš Astravo dvaro. Muziejaus rekonstrukcija kainavo apie 14 milijonų litų.