Kviečia diskusijai

Kauno menininkai Indrė Grikšaitė ir Marius Šumanas pirmadienio rytą ant keturiolikos biustų, esančių Karo muziejaus sodelyje, užrišo baltus raiščius ir taip paslėpė iškilių šalies žmonių akis. Kaip teigė viena akcijos sumanytojų, akcija „Plačiai užrištos akys“ norima atkreipti žmonių dėmesį.

„Norėjosi kalbėti apie tai, kad menas turi integruotis viešose erdvėse, o ne vien galerijose. Menas turi kalbėti apie aktualijas, taip pat ir apie politiką. Dažnai menininkai nekalba apie politiką, jie mokomi, kad turėtų kalbėti tik apie filosofiją, bet mes manome, kad menas turi liesti politines temas ir taip keisti žmonių savimonę. Tikrai yra per mažai diskusijos tarp politikos ir meno, tad reikia bandyti vienytis, ugdyti bendruomenes, keisti švietimo sistemą, kuri nepritaikyta visapusiškai ugdyti žmogų“, – „Kauno dienai“ kalbėjo I.Grikšaitė.

Anot jos, meno kalba galima kalbėti ir apie tuos politinius įvykius, kurie pažymėti mūsų istorijoje, ir apie tai, kas vyksta šiuo metu.

Šioje vietoje pasirinkti balti raiščiai kalba apie socialinę atskirtį, diskriminaciją.

„Menas konceptualiai turi pasakyti kuo daugiau. Vienas baltas raištis tinkamoje vietoje gali kalbėti apie praeitį, ateitį ir dabartį vienu metu. Šioje vietoje pasirinkti balti raiščiai kalba apie socialinę atskirtį, diskriminaciją. Juk nė vienos moters neturime toje alėjoje, nėra moterų dabartinėje Vyriausybėje. Gali susidaryti įspūdis, kad ir dabartiniams prezidento rinkimų rezultatams įtakos turėjo lytis“, – dėstė akcijos sumanytoja.

Laikinos priemonės

I.Grikšaitė pripažino, kad dalis žmonių galėjo nesuprasti šios meninės akcijos ir palaikyti tai siekiu paniekinti asmenybių atminimą. Tačiau, anot jos, jei kažkam nepatinka, vis tiek kyla diskusija. Be to, pasirinkta meno forma nepadaro žalos kultūros paveldui, kaip tik atkreipia dėmesį, jog ir čia reikia valdžios priežiūros.

„Manau, kad tie žmonės, kurie kovojo už Lietuvos ateitį, norėtų, kad būtų tinkamai prisimenami, o dabar ant tų skulptūrų net ne visur matomos pavardės. Akcija kaip tik kviečia prisiminti tuos žmones, žiūrėti, kaip jų atmintis įamžinta. Būtina tokias erdves gaivinti. Dalis paminklų pastatyti 1925 metais ir juos reikia dažniau aplankyti, pasidomėti, kas buvo tie žmonės, ir taip ugdyti tautinę savimonę. Esu tikra, kad tokie žmonės kaip Vydūnas, Maironis, kurie buvo taip pat ir kūrybos žmonės, tikrai suprastų tokį meno naratyvą. Aišku, ne visiems žmonėms tokia akcija patinka, bet vis tiek tai turi generuoti diskusiją. Menas priverčia žmogų mąstyti. Jis gali būti nepatenkintas, bet tai vis tiek bus reakcija“, – aiškino baltus raiščius ant paminklų užrišusi menininkė.

Ji pripažino, kad akcija „Plačiai užrištos akys“ nebuvo derinta su miesto atstovais, tačiau pabrėžė, jog raiščiai lengvai pašalinami. Anot jos, ko gero, kad tokią meninę instaliaciją greitai pašalino miesto prižiūrėtojai. Jei raiščiai kabotų ilgiau, ji pati juos nuimtų.

„Manau, kad raiščiai bus labai trumpai, nes yra labai lengvai nuimami. Jei kažkam užklius, galės juos nuimti. Ko gero, jau jų ir taip nebėra. Tai visiškai laikina priemonė, kuri laisvai išardoma. Žinoma, jei dar bus keletą dienų, pati nuimsiu“, – teigė I.Grikšaitė.

Su miestu nederino

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip tokią meninę akciją vertina Kauno miesto savivaldybės atstovai. Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas tikino, kad visose instaliacijose svarbus kontekstas, tačiau bet kuriuo atveju savivaliauti nedera.

„Tiesą sakant, mačiau labai lakonišką informaciją socialiniuose tinkluose, bet nežinau, su kuo tai susiję. Nežinant potekstės, ko buvo siekiama tokia akcija, sunku vertinti, ar tai neįžeis visuomenės, bet tokie veiksmai turėjo būti derinami iš anksto tiek su mūsų skyriumi, tiek su Kultūros paveldo departamentu, nes tai viešosios pagarbos objektai. Reikėjo derinti tam, kad nebūtų įžeisti piliečiai.

Kadangi apie tai nebuvo jokios informacijos, negaliu kol kas teigiamai vertinti tokios akcijos“, – miesto poziciją perteikė S.Rimas.