Bankai nekeičia

Plinta istorijos, kai Lietuvoje veikiantys bankai nesutinka keisti Ukrainos grivinų į eurus.

„Tuo metu, kai vyksta karas, kai verslai traukiasi iš Rusijos rinkos neskaičiuodami nuostolių, nes taip tiesiog morališkai teisinga, kai sporto komandos atsisako rėmėjų, o paprasti žmonės ir įmonės surėmę pečius aukoja tiek, kiek gali. Ir yra mūsų komerciniai bankai.

Ne paslaptis, kad daugelis ukrainiečių laikė savo santaupas grivinomis ir bėgant iš šalies, kai traukinyje lipama vienas kitam per galvas, kai tiesiog reikia tilpti į vagoną, nes jei netilpsi į šitą, tai klausimas, ar išvis pavyks išvykti. Kai nuo Lenkijos sienos iki Lietuvos keliaujama kompaktinės klasės automobiliuku susigrūdus devyniese. Tuomet tikrai ne laikas galvoti, „kur čia man tas grivinas išsikeist“. Bankai puikiai supranta, kad greitai į šalį plūstelės srautas žmonių, kurie turės grynųjų būtent šia valiuta. Na ir ką jie daro? Ogi visose savo keityklose nebepriima ir nekeičia grivinų. Nes aišku, kad bus nuostoliukas, nes šitas pinigėlis nebepaklausus. Jų šita situacija neliečia, jiems nekyla moralinių klausimų, kaip čia jausis tas nuo karo pabėgęs žmogus be skatiko kišenėje“, – socialiniame tinkle dėstė Mantas Matukaitis.

Jis pridūrė, kad pernai didieji Lietuvoje veikiantys bankai fiksavo milijoninius pelnus, tad, pasak vyro, yra iš ko turėti pelną keičiant nuvertėjusias grivinas į eurus.

„Nepaisant to, kad grivinos kursas yra žemiau plintuso, jie net jos nekeičia. Ir nekeičia nuo pat karo pradžios. Taip užblokuodami bet kokią galimybę nuo karo pabėgusiems žmonėms čia būti oriems, be ištiestos rankos. Nieko asmeniško, tik verslas“, – pasipiktinimo neslėpė M.Matukaitis.

Nepalankus kursas

Kai kuriose valiutų keityklose vis dar galima grivnas išsikeisti į eurus, tačiau kursas – labai nepalankus. Ukrainiečių santaupos nurėžiamos kone trečdaliu.

M.Matukaitis pasakojo, kad jo šeima taip pat priglaudė Ukrainos karo pabėgėlius. Pas juos namuose glaudžiasi ukrainietė su dviem vaikais. Moteris praše pakeisti pinigus, tačiau gauta suma eurais labai nuliūdino.

„Išsilavinusi moteris, IT specialistė. Nespėjo išsikeisti pinigų nei Lvove, nei Lenkijoje. Davė vakar man krūvelę grynųjų, sako: „Čia anksčiau buvo apie 1 000 eurų, viena gera ukrainietiška alga. Žinau, kad dabar kursas bus kitoks. Bet keisk bet kokiu atveju, kiek bus – tiek.“ Žinote, kiek dabar išėjo iš to „apie 1 000“? Gavau 320 eurų. Iškeitė, ko gero, vienintelė keitykla Kaune, vis dar vykdanti šią operaciją. Išėjau su dvejopais jausmais... Valio, kad dar spėjau. Bet 320 eurų gauti... Aš jai tiek duoti tiesiog negaliu, rankos nekyla. Teks pridėti iš savų, kad žmonės galėtų išlikti orūs“, – savo patirtimi pasidalijo kaunietis.

Į valiutų keitimo problemas dėmesį buvo atkreipęs ir žurnalistas Andrius Tapinas. Visuomenininkas viešai gėdino keityklas, kurios keitė grivinas  į eurus ypač nepalankiu kursu.

Kursas: keityklos tarsi susitarusios už eurą prašo 95 grivinų, nors oficialus Lietuvos banko nustatytas kursas yra 35. (Vytauto Liaudansko nuotr.)

„Lietuvą atvyksta vis daugiau ukrainiečių pabėgėlių ir juos priimantys lietuviai susiduria su problema. Realiai vienintelis ukrainiečių turtas ir tai, ką jie spėjo išsivežti, yra jų pinigai – grivinos. Ir jie nori gyventi čia oriai, šio to nusipirkti, todėl mėgina išsikeisti grivinas į eurus. Bet keityklos tarsi susitarusios už eurą prašo 95 grivinų, nors oficialus Lietuvos banko nustatytas kursas yra 35. Suprantu, kad grivinos nelabai kam reikalingos ir kai esi vienintelis, gali sukelti kainas iki dangaus, bet vis tiek juk žmonės bėga nuo karo, palieka namus, atvažiuoja į Lietuvą, o čia juos apiplėšinėja“, – dėstė žurnalistas.

Vėliau A.Tapinas paskelbė, kad su viena keitykla sutarė fiksuotą kursą – už eurą ji prašys 40 grivinų. Tiesa, keitimo suma bus ribojama.

„Yra dvi sąlygos. Vienam žmogui maksimali keitimo suma yra 300 eurų, kad pagrindinius poreikius patenkintų kuo daugiau žmonių, ir keičiama tik ukrainiečiams, pateikusiems kokį nors dokumentą, nes jau atsirado lietuvių, kurie sugalvojo nusipirkti keityklose grivinų aukštesnį kursu ir spekuliuodami kursu užsidirbti“, – pažymėjo A.Tapinas.

Nepaisant, kad grivinos kursas yra žemiau plintuso, jie net jos nekeičia. Ir nekeičia nuo pat karo pradžios.

Išplatino pranešimą

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl Lietuvoje veikiantys didieji bankai nekeičia grivinų į eurus. Bankų atstovai patys nekomentavo, tik persiuntė Lietuvos bankų asociacijos išplatintą pranešimą dėl minėtų valiutų keitimo.

„Lietuvos bankų asociacija (LBA) atkreipia dėmesį, kad, Lietuvoje prieš keletą metų įteisinus valiutų keityklų operatorių veiklą, plečiantis euro zonai, sparčiai populiarėjant elektroniniams atsiskaitymams ir išaugus mokėjimams kortelėmis užsienyje, didžioji dalis šalyje veikiančių bankų nustojo teikti valiutos keitimo grynaisiais pinigais paslaugas ir nebeturi tam reikalingos infrastruktūros“, – dėstoma LBA pranešime.

Bankų atstovai aiškino, kad LBA vienijamos finansų ir kredito sektoriaus įmonės remia Europos ir kitų tarptautinių bei nacionalinių institucijų inicijuotus veiksmus, siekdamos palengvinti Rusijos agresijos žalą Ukrainos piliečiams. LBA nariai esą įgyvendina ne vieną paramos iniciatyvą, skirtą pagelbėti Ukrainai ir jos žmonėms, ir supranta nuogąstavimus, kylančius dėl šios šalies piliečiams aktualių paslaugų.

„LBA priklausantys bankai individualiai ir nepriklausomai priėmė sprendimus pasitraukusiems iš karo veiksmų zonos Ukrainos piliečiams sąskaitas atidaryti nemokamai, taip pat nemokamai siūlo ir bankų paslaugų planus. Kreipiantis į kredito įstaigą dėl sąskaitos atidarymo asmens tapatybei identifikuoti užtenka Ukrainos piliečio paso – biometrinio arba paprasto. Kitus reikalingus dokumentus kiekvienas bankas nustato individualiai“, – dėstoma pranešime.

Bankų pozicija

SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė papildė, jog nuo 2019 metų pabaigos banko skyriuose valiutos keitimo grynaisiais pinigais paslauga banko skyriuose bet kuria valiuta nėra teikiama, nes bankas neturi tam reikalingos infrastruktūros, įrangos, darbuotojų kompetencijos.

Tomo Raginos nuotr.

„Suprantame susiklosčiusią sudėtingą situaciją, tačiau šiuo atveju galime rekomenduoti kreiptis į tokią paslaugą teikiančias valiutos keityklas, kurios šalyje užtikrina grynųjų pinigų keitimo paslaugas. Prie pagalbos Ukrainai bankas prisideda paprasčiau, lengviau ir nemokamai teikdamas savo paslaugas: pasitraukusiems iš karo veiksmų zonos Ukrainos piliečiams SEB bankas nemokamai atidaro sąskaitą, netaiko paslaugų plano „Sumanu“ mokesčio. Taip iš karo veiksmų zonos pasitraukę ukrainiečiai gali nemokamai naudotis būtinomis finansinėmis paslaugomis“, – komentavo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

Pasak banko atstovės, SEB banke nuo šių metų vasario 24 d. į Ukrainą atliekami tarptautiniai pinigų pervedimai bet kokia valiuta nėra apmokestinami. Jei įmanoma, bankas rekomenduoja pervedimus atlikti eurais – taip pinigai gavėjo sąskaitą turėtų pasiekti greičiau.

Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos komentaras:

Lietuvos bankas kartą per mėnesį fiksuoja ir interneto svetainėje skelbia euro ir grivinos santykį pagal rinkoje laisvai nusistovėjusius valiutų kursus. Šis santykis, kaip ir kiti euro ir užsienio valiutų santykiai yra orientaciniai, nenustatantys valiutos keityklos operatoriams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams pareigos teikiant valiutos keitimo paslaugą taikyti būtent Lietuvos banko nurodytą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, išreikštą eurais.

Valiutos keitimo funkcijas atlieka rinkos dalyviai, kuriems suteikta tokia teisė. Lietuvoje tai yra valiutos keityklos operatoriai. Teisės aktai nesuteikia Lietuvos bankui įgaliojimų reguliuoti valiutos keityklos operatorių paslaugų įkainių (kaip ir bankų bei kitų mokėjimo paslaugų teikėjų taikomų mokesčių už teikiamas paslaugas, išskyrus mėnesinį mokestį už Pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį). Taigi valiutos keityklos operatoriai turi teisę patys nuspręsti, kokias valiutas keisti ir kokia kaina.

Svarbu, kad informacija apie taikomą valiutų keitimo kursą būtų pateikta aiškiai, išsamiai ir neklaidintų vartotojo. Kiekvienoje valiutos keitykloje matomoje vietoje turi būti aiškiai pateikiama išsami informacija apie valiutos keityklos operatoriaus taikomus įkainius už teikiamas paslaugas ir informacija apie tą dieną perkamos ir parduodamos valiutos kainas (LR valiutos keityklos operatorių įstatymas 7 str. 2 d.).

Valiutos keityklos operatoriai neturėtų piktnaudžiauti susidariusia situacija ir teikdami paslaugas laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisės aktai taip pat nesuteikia įgaliojimų Lietuvos bankui nurodyti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams teikti tam tikro pobūdžio paslaugas (pvz., grivinų keitimo).

Tokie yra teisiniai šio klausimo aspektai. Bet situacija nėra kasdienė ir įprasta, ji gali reikalauti ir kitokių sprendimų. Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Lietuvoje susitelkė tiek verslas, tiek visuomenė tam, kad padėtų nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms, kurie atvyksta į mūsų šalį.

Savo ruožtu taip pat ieškome galimų sprendimų, konsultuojamės su Lenkijos nacionaliniu banku, jų šalyje ši problema dar opesnė. Klausimas svarstomas ir Europos Centriniame Banke, kuris gavo Europos Parlamento narių kreipimąsi, jame prašoma rasti sprendimus dėl grivinų keitimo karo pabėgėliams. Taip pat raginame ir verslą elgtis atsakingai, sąžiningai ir solidariai.

Papildomai informuojame, kad grivinas į eurus šiuo metu keičia šios valiutų keityklos:

UAB „Florinus“

UAB „Valiutų mainai“

„Valiuta24.lt“ (UAB „Madelina“)

„Top exchange“ (UAB Konversita).