Ketvirtadienį Kauno mokyklų tinklo pertvarkos ėmėsi Kauno miesto taryba. Ji pritarė pokyčiams, kurie mokyklų bendruomenėms kelia šoką. Nuo šiandieninio politikų sprendimo priklausė šešių mokyklų likimai.
Piketai ir akcijos nepadėjo
Juozo Urbšio katalikiškos mokyklos bendruomenė negali patikėti, kad populiari, itin savita įstaiga, kurią lanko net 1 100 moksleivių, po šiandieninio sprendimo pasmerkta likti tik pagrindine.
Šių ir kitų mokyklų mokiniai, jų tėvai, pedagogai rengė akcijas, kuriose viešai ir garsiai reiškė savo nuomonę ir norą, kad mokyklose būtų išlaikytos esančios tradicijos, esanti bendruomenė ir 12 klasių.
J.Urbšio mokyklos mokinių tėvų atstovas Vilius Kamblevičius teigė, kad bendruomeniškumo jausmas yra labai svarbus, jo ugdymas yra vienas pilietinės visuomenės prioritetų, tad kodėl bandoma tai ignoruoti? "Nenorime, kad vaikai būtų mėtomi po kitas mokyklas. Norime, kad jie vidurinį išsilavinimą galėtų gauti ten, kur pradėjo", – kalbėjo V.Kamblevičius.
Deja, praėjusią savaitę surengtos kelios mokyklų gynimo akcijos buvo neveiksmingos. Savo tikslo nepasiekė ir šiandien ryte prie savivaldybės akcijoje "Išsaugokime SAVO mokyklą" šios mokyklos mokinių tėvai. "Nemėtykite mokinių, neardykite mokyklos", - tokiu ir panašiais plakatais kreipėsi į politikus ir praeivius.
Tarybos šiandien patvirtintame sprendimo projekte taip pat numatoma, kad pokyčių neišvengs ir "Vyturio" katalikiškos, Kovo 11-osios, S.Lozoraičio, Šančių, Veršvų vidurinės mokyklos.
Balsavimo rezultatus sužinoję J.Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokinių tėvai neslėpė bejėgiškumo jausmo. Kai kurie pikete dalyvavę pedagogai pastebėjo, kad po reformos didelėje Vilijampolės dalyje visai neliks švietimo įstaigų, kuriose galėtų mokytis vienuoliktokai ir dvyliktokai.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika teigė, kad švietimo politiką Lietuvoje formuoja Seimas ir Vyriausybė. Aiškino, kad savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas pertvarko ne savo nuožiūra, o turi griežtai vadovautis Švietimo įstatymu ir poįstatyminiais jo aktais.
Žlugdo nežinomybė
Vyriausybės nurodymu, jau nuo rugsėjo turi nebelikti vidurinių mokyklų. Vienos virs gimnazijomis ir progimnazijomis, kitos greitai bus perkrikštytos į pagrindines. Kai kurios galės likti katalikiškomis vidurinėmis.
Labiausiai sutrikusios bendruomenės tose mokyklose, kurias norima išdraskyti. Iš jų bus išvejami vyresniųjų klasių mokiniai.
Mokyklos, bandydamos išvengti jų laukiančių nemalonių pokyčių, pačios ieško sprendimų, tačiau ne visada jie duoda rezultatų, yra padaromi laiku. Pavyzdžiui, pertvarkos mėsmalėje atsidūrusiai Šv.Mato gimnazijai prieš porą metų pavyko išsaugoti 12 klasių, bet ji susidūrė su sunkumais pritraukiant mokinius.
Ne tik šiai mokyklai pakenkė nežinomybė, kuri apgaubia laukiant reformos. Ji iš mokyklų verčia bėgti ir mokinius, ir gerus specialistus.
"Kelerius metus trunkantys spėliojimai, nežinomybė dėl ateities labai nuvargino pedagogų kolektyvą. Pabijoję likti "ant ledo" mokiniai nelaukė paskutinės minutės, kai sprendimas ardyti ar palikti mokyklą tokią pačią dar net nebuvo priimtas", – pasakojo vienos mokyklos, kurią reforma palietė prieš kelerius metus, vadovė.
Įtaria sąskaitų suvedimą
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas labiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad gražiai pateiktas pertvarkos procesas jau seniai virto į savųjų protegavimą ir palaikymą, neparankiųjų žlugdymą, politinių interesų ir sąskaitų suvedimą, valdžios ir arogancijos demonstravimą, chaotišką veikimą be tikslo ir strategijos.
"Esanti situacija verčia sunerimti daugelį miesto pedagogų, mokyklų vadovų, tėvų, jų vaikų bei mokyklų bendruomenių, ir su rūpesčiu bei nepasitikėjimu žvelgti į rytojaus dieną", – kalbėjo A.Murauskas.
Lietuvos tėvų forumas, visada pasisakęs ir palaikęs mokyklų bendruomenių teisę ir galimybę pačioms būti atsakingoms už savo vaikų geriausių ugdymosi sąlygų sudarymą ir puoselėjimą, siūlo palikti joms pačioms galimybę apsispręsti.
"Tik pati bendruomenė, būdama brandi, pilietiška ir atsakinga, turinti kompetentingą, kūrybingą ir gebantį atsakingai veikti mokyklos vadovą gali ir turi nuspręsti, koks kelias ir būdas yra geriausias jos vaikams, tėvams ir pedagogams. O valdžia (tiek miesto, tiek ir valstybės mastu) turi palaikyti, padėti ir paremti šių teisingų bendruomenės sprendimų realizavimą ir konkretų įgyvendinimą", – mano forumo vadovas.
Ar švietimas pagerės?
A.Murauskas pasigedo diskusijų inicijavimo su mokyklų bendruomenėmis, visais miestiečiais. Pasak jo, tik tuomet reikėtų imtis rengti konkrečius siūlymus ir braižyti reformos rėmus.
Pertvarkos tikslams ir prioritetams, anot jo, trūksta aiškumo ir logikos. "Turėtų būti iš anksto plačiai žinomi visi planuojami sprendimai ir pakeitimai, įvardytos konkrečios jų priežastys, motyvai. Apžvelgti galimi padariniai – ir ne tik gerieji", – ragino tėvų atstovas.
Prieš priimant sprendimą tarybos nariams jis siūlo atsakyti sau į klausimą, ar vienų mokyklų išardymas, kitų sujungimas tikrai pagerins švietimo situaciją Kauno mieste, palengvins gyvenimą kauniečiams, kokios įtakos tai turės vaikams. "Gal verta dar pasvarstyti ir paieškoti kitokio sprendimo, nei yra siūlomas dabar?" – klausė A.Murauskas.
Kaip galimą išeitį jis siūlė tokį variantą: vidurines mokyklas pertvarkyti į pagrindines mokyklas, kartu jų patalpose priglaudžiant kitos gimnazijos skyrių. "Taip pagrindinės mokyklos vienuoliktokai ir dvyliktokai galės tęsti mokyklos tradicijas ir lankyti tą pačią mokyklą, kurioje mokosi jų broliai ir seserys. Atkreipiu dėmesį, kad tokiam modeliui neprieštarauja nė vienas LR teisės dokumentas", – pabrėžė A.Murauskas.
Naujausi komentarai