Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymo pataisas, nebeliko kliūčių tiesioginiams mero rinkimams. "Kauno diena" pasidomėjo, kas ketina mesti iššūkį dabartiniam miesto merui Andriui Kupčinskui.

Apie konkurentus nekalba

Kitų metų pradžioje kauniečiai turės nuspręsti, kas vadovaus miestui ateinančius ketverius metus. Dėl mero posto neabejotinai ietis kryžiuos Kauno politikos senbuviai. Ar atsiras naujų lyderių?

"Apribojimų nėra – mero posto dabar gali siekti kiekvienas kaunietis. Manau, kad rinkimuose dalyvaus tie, kurie yra aktyvūs politikoje – dirba miesto taryboje ar Seime. Mesijų ar naujų pranašų neturėtų atsirasti", – svarstė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Jis spėja, kad Kauno merui išrinkti prireiks antrojo rinkimų turo, tačiau į gilesnius svarstymus, kas galėtų jam pakišti koją siekiant rinkėjų prielankumo, nesileidžia. "Nenoriu burti iš kavos tirščių. Geriau tegul vertina politologai", – kalbą nukreipė politikas.

Kauno konservatoriai pirmieji mieste išsirinko savo vedlį rinkimuose ir paskelbė preliminarų kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašą. Dauguma partijų ir visuomeninių judėjimų tai ketina padaryti rudenį. Neatmetama galimybė, kad rimčiau mesti pirštinę A.Kupčinskui galėtų į vieną sąrašą susijungusios kai kurios politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai.

Aktyvūs visuomenininkai

Neoficialiuose pokalbiuose konservatoriai realiausiais konkurentais rinkimuose į miesto tarybą įvardija visuomenininkus – "Vieningą Kauną", nors dar nėra žinoma, ką jie pasirinks savo vedliu rinkimuose.

Ar tai bus judėjimo įkūrėjas Visvaldas Matijošaitis, ar pastaruoju metu aktyviai Kauno politiniame ir visuomeniniame gyvenime besisukantis Povilas Mačiulis, ar viešumoje vis dažniau pasirodantis Algirdas Kaušpėdas? O gal bus ieškoma naujo stipraus lyderio?

"Per kelerius metus į "Vieningo Kauno" komandą įsiliejo keli šimtai aktyvių kauniečių. Jau dabar matome tikrai ne vieną narį, kuris turi vadovavimo patirties ir galėtų atstovauti miestui. Kaunui tikrai reikia pokyčių, todėl reikia žmogaus, kuris galėtų tuos pokyčius inicijuoti. Dėl mūsų kandidato į merus apsispręsime rudenį", – kortų neatskleidė "Vieningo Kauno" lyderis V.Matijošaitis.

Anot jo, iki šiol Kauno merais buvo tik politinių partijų nariai. "Reikia atsimerkti ir apsidairyti aplinkui: Kaune gausu su partijomis nesusijusių miestiečių, kurie galėtų vadovauti miestui. Per paskutinį dešimtmetį Kaunas tapo neskaidrių viešųjų pirkimų ir auksinių tualetų miestu. Dėl neprižiūrimo ūkio, apšiurusių kiemų, duobėtų gatvių Kaunas tapo pajuokos objektu tarp kitų Lietuvos miestų, pašaipų neslepia ir užsienio turistai", – dabartinei valdžiai priekaištų negailėjo V.Matijošaitis.

Žvalgosi į antrą turą

Kito visuomeninio judėjimo "Dirbam Kaunui" lyderis Gintautas Labanauskas neslepia, kad žada dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose.

"Mūsų valdyba nusprendė, kad aš turiu būti kandidatas į merus. Politika yra dinamiška. Jeigu prie mūsų komandos prisijungtų Linas Kleiza ar Arvydas Sabonis, užleisčiau savo vietą, bet šiandien sprendimas yra toks", – juokavo G.Labanauskas.

Politikas taip pat įsitikinęs, kad kauniečiams jau pabodo vienpartinis valdymas, o tai suteikia vilčių ne tik kitoms partijoms, bet ir visuomeniniams judėjimams.

"Manau, kad tikrai reikės antrojo rinkimų turo, kuriame kova vyks ne tarp A.Kupčinsko ir kito kandidato, o tarp kairei ir dešinei atstovaujančių politikų", – svarstė G.Labanauskas. Jis įsitikinęs, kad tiesioginiai mero rinkimai atskleis kauniečių pilietinę brandą ir norą gyventi kitaip.

Neaiškumai dėl liberalų

Pavasarį vykę EP rinkimai, kai Liberalų sąjūdis Kaune atsidūrė antroje vietoje po daugiausia balsų gavusių konservatorių, atrodo, įkvėpė liberalams optimizmo pagausinti savo gretas ir miesto taryboje, tačiau kas bus jų kandidatas į merus, paaiškės tik rudenį.

"Vasara – tikrai ne pats tinkamiausias metas tokiems reikalams spręsti. Liberalų sąjūdis ruošiasi rinkimams ir tikisi gerų rezultatų, tačiau konkrečius sprendimus dėl kandidato į merus bei partijos sąrašo lyderio priimsime rugsėjį", – pareiškė Kauno liberalų lyderis Rimantas Mikaitis.

Vis dėlto neoficialiuose pokalbiuose pasigirsta svarstymų, kas galėtų tapti pirmuoju Kauno liberalų rinkimų sąraše. Tarp minimų pavardžių – buvę merai Rimantas Mikaitis ir Erikas Tamašauskas.

"Galvoju, ar verta dalyvauti, ar ne. Bandau įsigilinti į įstatymo pakeitimus, ar meras turės tiek galių, kad galėtų kažką nuveikti, ar bus tik nominalus asmuo, kurį išrinko gyventojai. Kol kas atrodo, kad situacija bus tokia kaip ir dabar – niekas iš esmės nesikeis tiesiogiai išrinkus merą", – svarstė E.Tamašauskas.

Tarp vietos politikų sklando kalbos, kad E.Tamašauskas į savivaldos rinkimus gali eiti su naujai suburta komanda, tačiau pats politikas apie tai nekalba. "Kol kas esu liberalas ir juo tikiuosi likti", – šyptelėjo E.Tamašauskas.

Nebus lengva

Kauno socialdemokratai artėjant rinkimams naujo lyderio neieškojo. "Esame kartą savo sąraše turėję nepartinį žmogų, bet mums tai nepriimtina. Norime, kad žmogus partijoje būtų gerai žinomas, o žinomumas visuomenėje turi įvairių atspalvių. Skyriaus taryba apsisprendė, kad į rinkimus vesiu aš", – patvirtino Kauno skyriui vadovaujanti Orinta Leiputė. Pasak jos, kandidatų į miesto tarybą sąrašas bus baigtas formuoti  rugsėjį.

Paklausus, kas pirmą kartą vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose galėtų mesti pirštinę dabartiniam Kauno vadovui A.Kupčinskui, O.Leiputė prognozavo, kad šie rinkimai nebus lengvi. "Dabartinis meras yra gerai žinomas. Kad toks taptų, ne vienus metus tam naudojo ir administracijos resursus. Nors ir yra įdirbis, gali būti ir netikėtumų", – pastebėjo Kauno socialdemokratų lyderė.

"Būtų neblogai, kad prie Kauno vairo stotų moteris ir kitomis akimis į viską pažiūrėtų, nes dabar mieste yra daug dalykų, kurie nedžiugina. Manau, kad dabar tikrai puikus metas išrinkti merę moterį", – pridūrė O.Leiputė.

Daug abejonių

Po praėjusių savivaldos rinkimų į mero postą taikiusi partijos "Tvarka ir teisinguma" lyderė Kaune Aušra Ručienė tikino, kad šiuo metu apie kandidatavimą į merus negalvojanti. "Dar nesu apsisprendusi. Reikia apsvarstyti visas galimybes, visų partijų reitingus ir daug kitų dalykų", – pareiškė A.Ručienė.

Politikė didelių vilčių nepuoselėja. "Kitame mieste gal būtų kitaip, o Kaunas – konservatorių miestas, ir dauguma žmonių yra pasyvūs: jiems tas pats, kas bus valdžioje. Kita vertus, mero įgaliojimai – labiau simboliniai, daugiau garbės reikalas", – ji išdėstė savo poziciją.

Pasak jos, ir kandidatų sąrašas, ir sąrašo lyderis turėtų paaiškėti rugpjūčio pradžioje vyksiančiame partijos sąskrydyje.

A.Zuokas visada šalia

Prieš savivaldybių tarybų rinkimus 2011-aisiais Artūras Zuokas buvo pareiškęs norą tapti Kauno meru, jeigu tik vyktų tiesioginiai mero rinkimai. Dabar tarsi kelias į šį postą jam yra atviras?
"Įdomus klausimas. Kažkada labai rimtai svarsčiau ir galvojau apie tai. Bet dar neturiu atsakymo ir apsisprendimo dėl kandidatavimo Vilniaus mieste. Dar nebuvo laiko ir galbūt dar anksti galvoti apie tuos rinkimus. Turėsiu pagalvoti", – atsargiai žodžius rinko A.Zuokas. Pasak jo, atsakyti iš karto "taip" būtų nerimta, bet palikti atvirą erdvę galimybei – kodėl gi ne?

Dabartinis Vilniaus vadovas įsitikinęs, kad Kaunas nusipelnė geresnio administravimo ir aktyvesnės valdžios, kuri nelauktų, kol sprendimai patys pribręs, pernoks ir juos reikia priimti tik dėl to, kad tai jau neišvengiamybė. "Valdžia pati privalo prognozuoti veiksmus ir inicijuoti pokyčius, nes Kaunas turi visus reikalingus duomenis būti sėkmingu miestu, iš kurio gyventojai nebėga. Kaunas turi tam tikrų bėdų, kurios didžiąja dalimi susijusios su tuo, kas ateina į miesto tarybą. Mero komanda turi būti tokia, kuri įžiebtų energijos ir pasitikėjimo kauniečiams", – dėstė A.Zuokas.

Jo manymu, būsimuose rinkimuose kauniečiai turės iš ko pasirinkti, nes Kaune yra gerų žmonių, norinčių padirbėti miestui. "O aš visada esu šalia, manęs visada galima klausti patarimo", – nesikuklino A.Zuokas.

Pagrindinis koziris – lyderiai

Per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus miesto šerifo įvaizdį kūręs vicemeras Stanislovas Buškevičius sakė, kad net nekyla klausimų dėl dalyvavimo tiesioginiuose mero rinkimuose. "Partijos pirmininkas privalo dalyvauti", – pareiškė partijos "Jaunoji Lietuva" lyderis.

Paklaustas, kas galėtų būti pagrindinis konkurentas kovoje dėl mero kėdės, S.Buškevičius tikino, kad reikia gerbti kiekvieną politiką, nepaisant jo reitingų ir galimybių. "Reikia galvoti ne apie kitus, o apie tai, ką tu pats gali padaryti, ir daryti tai iš širdies", – pridūrė politikas.

Kol kas dar neaišku, su kokia komanda Kaune rinkimuose dalyvaus Darbo partija. Kaip vienas jų lyderių minimas Vydas Gedvilas.

Gali būti, kad rinkimuose dėl valdžios grumsis ir miesto valdžią aršiai kritikuojantis Kęstutis Pūkas, subūręs savo komandą.

Ar galėtų į mero postą pretenduoti koks nors žmogus iš šono, anksčiau nešmėžavęs politiniuose kuluaruose? Vietos politikai pripažįsta, kad naujų lyderių galima tikėtis iš sporto, kultūros pasaulio, tačiau kol kas jie apie save nesiskelbia.

Politologai įspėja, kad kitąmet vyksiančiuose rinkimuose pagrindinis koziris ir bus kandidatai į merus: autoritetingų, įdomių ir stiprių lyderių turinčios partijos gali tikėtis didesnio rinkėjų prielankumo.

Komentarai

Audrys Karalius, architektas

Ar partijos ir koalicijos mokės geranoriškai bendradarbiauti su meru, kuris gali būti visai kitų politinių pažiūrų arba visai nesusietas su kuria nors politine partija? Mes, lietuviai, turime slapta kažkur viduriuose instaliuotą pasipriešinimo taisyklėms ir oficialiam rezultatui instinktą. Ar nebus dar daugiau sumaišties, priklausys nuo sveiko proto. Dabartinė Kauno savivaldybė yra labai toli nuo žmonių. Iki šiol balsuodavome už kokią nors partiją, kuri paskui jau be mūsų išsirinkdavo merą, susitarusi su dar trimis ar keturiomis partijomis. Į politiką dabar yra perkelta sena tradicinė Kauno spekuliantų turgininkų kultūra. Iš tikro tas pats turgus savivaldybėje ir vyksta: aš tau šitą, tu man šitą, tu man "Autrolį, aš tau "Kauno vandenis". Sustumdo tas šaškes, sukerta rankomis, o eilinis kaunietis lieka balsuoklio arba, biologijos terminais kalbant, pirmuonio pozicijoje: nušliaužia iki balsadėžės, įmeta popierėlį, ir laisvas. Manau, kad šis pokytis mero rinkimuose yra labai rimtas. Labai noriu balsuoti už konkretų žmogų, nors nuo prognozių, kas gali būti pretendentai, susilaikysiu. Tai jau būtų politika, ir aš nenoriu dabar tuo užsiimti. Manau, kad etatiniam mūsų merui A.Kupčinskui šis sezonas bus rimtas: neužteks mylėti "Žalgirį", būti teisingai žalios spalvos ir su Lietuva širdyje. Reikės ir kitų savybių. Man patinka geri žmonės, bet meras yra kapitonas, ir svarbu, kad jis ne tik gražiai atrodytų prie šturvalo, bet ir žinotų, kur mes plaukiame, kad tikrai plukdytų laivą ten, kur mes norime plaukti, ir audrai kilus padėtų išlikti gyviems ir sveikiems. Norisi, kad miestas taptų ne vien gerų norų debesėliu, o kad tikrai gyventume, judėtume į priekį, gal ir nelabai greitai, bet judėtume, nes dabar tiesiog plūduriuojame, smarkiai trepsime kojomis ir taškome vandenį. Tiesioginiai mero rinkimai parodys tiesioginį Kauno mentalitetą – tai bus labai konkretus veidrodis, parodysiantis, kas mes esame. Noriu tikėti, kad Vytautas Šustauskas nebegrįš į tą fotelį prie palmės vazono.

Andrius Žiurauskas, režisierius

Po būsimųjų rinkimų Kaune niekas nesikeis, nes dabartinė sistema nesuteikia merui daugiau įgaliojimų. Jeigu meras turėtų daugiau įgaliojimų, miestui gal ir būtų geriau, bet po rinkimų Kauną vis tiek valdys politinė dauguma. Žinant rietenas Kauno taryboje ir užkulisinius susitarimus, nieko gero tikėtis neįmanoma. Nebent meru taptų kokia nors labai stipri asmenybė, gebanti kumščiu trenkti į stalą ir garsiai kalbėti apie tai, kas vyksta. Manau, kad tarpusavio susitarimai suvalgys tiesiogiai išrinktą Kauno merą.

Rūta Nadišauskienė, gydytoja

Noriu tikėti, kad pokyčių po rinkimų bus. Jų reikia, nors negaliu sakyti, kad ir dabar viskas tik blogai tame mūsų Kaune. Kuo mažiau mes apie Kauną kalbėsime blogai, tuo bus geriau. Neturiu išankstinės nuostatos dėl vieno ar kito žmogaus, bet manau, kad akademiniame, universitetų turtingame ir ankstesniais laikais pramone garsėjusiame mieste rasis meru galinčių tapti asmenybių. Kodėl kituose miestuose jų yra, o pas mus negali būti? Stebėdama kitus miestus, kuriuose per pastaruosius metus pokyčiai buvo itin dideli, matau, kad jiems vadovauja politikai, gebantys sutelkti žmones, įgyvendinti naujus projektus. Mero asmenyje turi derėti labai daug savybių. O jeigu meras neturės politinės paramos, jam taip pat bus labai sunku ką nors padaryti. Gyvename tokioje santvarkoje, kad ne vienas vadovas viską sprendžia, bet svarbi ir kitų nuomonė, todėl manau, kad meras turi mokėti ir susitarti, ir sutelkti, ir nuteikti žmones, kad jie tikėtų, pasitikėtų ir didžiuotųsi savo miestu ir miesto valdžia, bet tai, manau, yra sunkiausia.

Kęstutis Kėvalas, vyskupas

Tiesioginiai mero rinkimai reiškia didesnę mero atsakomybę prieš žmones. Manau, kad tai paskatins žmones labiau negu iki šiol domėtis mero veikla ir pasiūlymais. Ar kas nors keisis mieste, priklausys nuo žmonių ir jų iniciatyvų, nes ne vienas meras viską sprendžia. Svarbu, kiek taryba priims tiesiogiai išrinktą merą kaip lyderį ir autoritetą. Pati idėja artinti valdžią prie žmogaus yra sveikintina. Ar bus tų lyderių? Dažniausiai tie žmonės, kuri turi daug aktyvios veiklos, negyvena vien mintimi, kaip tapti meru. Atsiradusi galimybė kandidatuoti į merus, manau, paskatins daugiau kauniečių apsvarstyti savo galimybes tapti miesto vadovu.