Pereiti į pagrindinį turinį

Kauną apėmė lauko treniruoklių virusas

2014-06-22 13:35

Kur iš Kalniečių parko dingo treniruokliai? Gal juos kas pavogė? O gal jie atsidūrė kokio turtuolio privačiame kieme? Tokiais klausimais dienraščio redakciją užvertė Kalniečių mikrorajono gyventojai. Situaciją suskubo aiškintis vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Kur iš Kalniečių parko dingo treniruokliai? Gal juos kas pavogė? O gal jie atsidūrė kokio turtuolio privačiame kieme? Tokiais klausimais dienraščio redakciją užvertė Kalniečių mikrorajono gyventojai. Situaciją suskubo aiškintis vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Idėja išplito

Politikas vieną birželio popietę apžiūrėjo treniruočių aikštelę parke ir, pasigedęs nemenkos dalies ten buvusių sumontuotų įrengimų, susisiekė su parką prižiūrinčiomis institucijomis. Paaiškėjo, kad gyventojų nuogąstavimai perdėti – kriminalo čia nėra.

"Treniruokliai išvežti remontuoti. Tad lyg ir viskas gerai. Tiesa, man nepatinka, kad tai daroma vasaros sezono įkarštyje, kai sportuoti – pats malonumas. Kita vertus, tai daroma lėtokai. Juk dabar kiekviena diena yra brangi. Žmonės masiškai eina į parką, nori pasimankštinti ar išlieti energiją, o randa vos keletą įrenginių", – dėstė vicemeras.

Politiką stebina, kad gana naujus – kelerių metų senumo įrengimus jau reikia rimtai remontuoti.

"Pažiūrėkite: kai kur dar stovi sovietiniai įrengimai ir visai neblogai atrodo. Norėtųsi, kad ir dabartiniai treniruokliai būtų atsparūs, ilgaamžiai, kad juos reikėtų remontuoti ne po metų ar kelerių, o po dešimtmečio ar net daugiau", – svarstė jis.

S.Buškevičiui treniruoklių ir mažųjų sporto aikštynų likimas Kaune yra išskirtinai svarbus, nes būtent jis prieš kelerius metus inicijavo jų atsiradimą. Vicemero nuomone, šiuolaikinio miesto samprata neatsiejama nuo visiems miestiečiams atvirų sporto ir sveikatinimo erdvių.

"Aš daugelį metų pasisakau prieš rūkymą, alkoholio vartojimą ir kitas ydas. Mano idėja buvo mankštinimąsi su treniruokliais padaryti prieinamą kuo platesniam ratui žmonių. Juk toli gražu ne visi gali sau leisti sportuoti klubuose. Mokėti už sporto abonementą yra brangu. Aš pats vasarą ar žiemą bėgu prie treniruoklių, darau prisitraukimus, kitokius jėgos ir lankstumo pratimus ir visai nežiūriu, ar lauke šalta, ar karšta. Man gryname ore sportuoti daug maloniau nei salėje", – kalbėjo vicemeras.

Iš pradžių kai kuriems valdininkams neįprastai atrodžiusią idėją pavyko paskleisti itin plačiai. Dabar bene kiekviena miesto seniūnija gali pasigirti treniruoklių aikštelėmis.

Perima užsienio pavyzdį

Sportas lygu sveikata. Tokiu šūkiu daugelį metų vadovaujasi S.Buškevičius.

"Sportas gerina ne tik fizinę, bet ir psichinę būseną. O jei nuotaika gera, tada nebereikia nei cigaretės, nei taurelės. Lauko treniruokliai yra puiki priemonė ir jaunam, ir senam. Jaunimas gauna bendro fizinio parengimo pagrindus, o vyresni žmonės stiprina sveikatą. Žinau ne vieną pavyzdį, kai žmonėms grėsė sąnarių ar kitokios operacijos, bet nuolat mankštindamiesi jie išgijo", – teigė politikas.

Apie neabejotiną sporto aikštynų naudą kalba ir profesionalūs sportininkai – Kalniečių aikštyną drauge apžiūrėję ir diskusijoje dalyvavę kūno rengybos atstovė Kristina Narbutaitytė ir imtynininkas Kęstutis Miškinis.

"Užsienyje lauko treniruokliai – įprastas dalykas. Pati labai daug sportuoju klube, tačiau manau, kad norint patobulinti savo kūno formas visiškai pakanka ir šių įrengimų. Jais galima treniruoti įvairias raumenų grupes, netgi susidaryti nedideles treniruočių programėles", – aiškino pasaulio ir Europos kūno rengybos čempionė K.Narbutaitytė.

Jos kolega K.Miškinis pabrėžė pats išbandęs ne vieną treniruoklį, todėl galįs rekomenduoti juos kiekvienam sporto mėgėjui ir profesionalui.

"Smagu, kad net ir solidesnio amžiaus kauniečiai vis labiau vertina aktyvų poilsio būdą. Ir jaunimas energiją išlieja prie lauko treniruoklių. Atsirado netgi naujas madingas judėjimas – gatvės ar lauko gimnastika", – pasakojo K.Miškinis.

Tvarkys ir mokyklų aplinką

S.Buškevičius pažymėjo, kad jau pajudėjo ir kita jo idėja – mokyklų lauko treniruoklių renovacija.

Sovietmečiu buvo tradicija prie stadionų pastatyti laipiojimo sieneles, metalines kopėčias, kliūčių ruožus, skersinius. Jais mielai naudodavosi ir mokiniai, ir aplinkinių daugiabučių gyventojai. Dabar situacija pasikeitė, kai kurios aikštelės ir prietaisai buvo taip apleisti, kad tapo panašūs į metalo laužynus.

"Matome, kad mieste dar nemažai apleistų lauko gimnastikos prietaisynų. Norime juos sutvarkyti, nes dažni jų daugelį metų nėra matę net teptuko", – pastebėjo S.Buškevičius.

Jo teigimu, projektui jau gautas miesto valdžios pritarimas, bus skirta ir lėšų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų