Šios dvi jungtys įvardytos kaip labai blogos būklės ir reikalaujančios skubaus remonto šią savaitę savivaldybės tarybos bendru sutarimu patvirtintame 2025–2035 metais planuojamų taisyti ir statyti tiltų, viadukų, estakadų bei tunelių prioritetiniame sąraše.

Jame pėsčiųjų viaduką virš geležinkelio tarp Girstupio ir Lentvario gatvių bei nedidelį tiltą per Jiesios upę Upėtakių gatvėje numatoma tvarkyti savivaldybės biudžeto lėšomis, tačiau jų poreikis nenurodomas.

Per artimiausius trejus metus planuojama remontuoti penkias blogos būklės jungtis: Utenos gatvės viaduką virš Nuokalnės gatvės, Baltų prospekto virš Panerių gatvės, Žemaičių plento virš Kuršių gatvės, pėsčiųjų viaduką į Nemuno salą iš S. Daukanto gatvės ir Vytauto Didžiojo tiltą, jungiantį senamiestį su Aleksotu.

Dešimt tiltų ir viadukų sąraše įvardijami esantys patenkinamos būklės, reikalaujantys remonto per artimiausią penkmetį, aštuoni yra pakankamai geros būklės, kurių defektus gali ištaisyti priežiūros tarnyba, ir septyni – geros būklės.

Sąrašas, kaip teigiama sprendimą aiškinančiuose dokumentuose, sudarytas atsižvelgiant į bendrovės „Ekspertika“ pateiktą techninės priežiūros aktą, įvertinus visų Kauno tiltų ir viadukų būklę.

Aukščiausiu prioritetu savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius kelia pernai pradėtas naujo Kėdainių tilto ir viaduko Ašigalio gatvėje, virš A1 magistralės, statybas.

Kaip rašė BNS, kovą pradėtą statyti 115 mln. eurų vertės Kėdainių tiltą numatoma užbaigti 2027-ųjų pavasarį, už 7,65 mln. eurų nuo spalio statomą Ašigalio gatvės viaduką planuojama pastatyti per metus.

Abu projektus įgyvendina bendrovė „Autokausta“.

Didžiąją dalį 2025–2035 metų prioritetiniame sąraše nurodomų objektų per dešimtmetį planuojama tvarkyti savivaldybės biudžeto lėšomis, išskyrus M. K. Čiurlionio tiltą ir transporto mazgą, kurie būtų remontuojami ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

Patvirtinus sąrašą, anot Miesto tvarkymo skyriaus, KPPP ir miesto biudžeto pinigai bus racionaliau panaudoti jungčių remontui ir tiesimui.