Vienas ilgiausių tiltų Kaune

„Tęsdami darbus miestui ir jo žmonėms įsipareigojome per ateinančius ketverius metus imtis tiltų statybos. Iš suplanuotų trijų pradėsime statyti patį svarbiausią. Tuo pačiu tai bus didžiausias pastarųjų metų miesto projektas. Kuo mūsų upių krantai turės daugiau jungčių, tuo labiau pagerinsime susisiekimą ir paskirstysime eismo srautus. Labai svarbu, kad tiltas su pėsčiųjų ir dviračių takais darniai įsijungtų į vystomas trasas ir papildytų ligšiolinę miesto infrastruktūrą“, – prieš artėjančias statybas sakė miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Planuojamas Kėdainių tiltas Kaune savo ilgiu (417 m) nusileis tik M. K. Čiurlionio (475 m) ir Č. Radzinausko – Lampėdžių (446 m) tiltams. 23,2 m plotyje išsiteks keturios eismo juostos ir pėsčiųjų bei dviračių eismui skirtos zonos.

Prieigose suprojektuotos dvi sankryžos. Brastos g. pusėje – žiedinė dviejų eismo juostų, o Užnemunės g. nepertraukiamą eismą užtikrins viadukas. Abipus šių arterijų numatytos ir triukšmą mažinančios užtvaros.

Kaip praneša savivaldybė, Kėdainių tiltas suprojektuotas vertinant Nemuno upės laivybos kelio (E 41) parametrus, išlaikant žemiausius galimus aukščius, vizualiai ploninant pagrindinę tilto perdangą. Taip siekiama daryti kuo mažesnę įtaką miestovaizdžiui.

Santakos erdvės kontekstas lėmė netradicinį architektūrinį sprendimą. Tilto asimetrinė konstrukcija tarsi sklendžia simboliškai pratęsdama upių vagas. Gelžbetonio konstrukcijos centrinė tilto atrama – „sala“ – žymi susiliejančius Nemuno ir Neries vandenis.

Tiltas išsiskiria išvystyta dviračių eismo ir pėsčiųjų promenada su amfiteatru rytinėje pusėje, nuo kurios atsiveria Santakos ir Kauno senamiesčio panorama. Tilto projektą parengė „Processoffice“ architektai bendradarbiaujant su „Kelprojekto“ inžinierių komanda.

Darnaus judumo plano dalis

„Šioje vietoje naujas tiltas, sujungsiantis Užnemunės ir Brastos gatves, numatytas dar 2013–2023 metų Kauno miesto bendrojo plano sprendiniuose. Toks objektas ilgainiui ne tik sukurs patogesnį ir greitesnį susisiekimą aplenkiant miesto centrą, bet ir ženkliai pakeis Kauno veidą. Iki šiol piko metu daugelis senamiesčio prieigas naudoja kaip jungtį pasiekti kitus mikrorajonus. Įgyvendinus projektą, centrinės miesto gatvės ir senamiesčio arterijos nebeturės didelio tranzito. O būtent tokį tikslą keliame jau ne vienerius metus“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Transporto srautus matuojantys specialistai tikina, kad toks objektas nuo spūsčių išvaduos Karaliaus Mindaugo prospektą, Šv. Gertrūdos, Birštono ir Jonavos gatves. Skaičiuojama, kad įprastai Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos g. sankirtoje per parą pravažiuoja apie 70 tūkstančių automobilių. Daugiau kaip pusę jų sudaro būtent tranzitinis transportas.

Naujas tiltas pasitarnaus ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų gyventojams – pagerės susisiekimas tarp Šilainių, Vilijampolės ir kitapus Nemuno esančių Marvelės, Aleksoto bei Žemosios Fredos mikrorajonų.

Pirmieji darbai – metų pabaigoje

Kaunas viešą konkursą naujojo tilto statyboms paskelbė praėjusių metų liepą. Tąkart jis neįvyko dalyviams pasiūlius didesnę kainą nei buvo numatyta maksimali galima šių darbų vertė.

Šįkart tarp dviejų konkurso dalyvių mažiausią konkurso kainą pateikė bendrovė „Autokausta“. Beveik 115 mln. eurų su PVM siekiančios sutarties terminas – 57 mėnesiai. Tačiau, kaip teigia savivaldybės atstovai, rangos darbus tikimasi atlikti greičiau – maždaug per pusketvirtų metų nuo statybų pradžios.

Kiek anksčiau Kaune pastatytas pėsčiųjų tiltas iš Karaliaus Mindaugo pr. į Nemuno salą, vedantis baigiamo statyti Mokslo ir inovacijų muziejaus „Mokslo sala“ link. Artimiausiu metu tikimasi pradėti statyti dar du pėstiesiems ir dviratininkams skirtus tiltus. Vienas – iš Nemuno salos į Žemąją Fredą, o kitas – per Nerį, netoli P. Vileišio tilto.

Planuojama, kad paruošiamieji Kėdainių tilto statybų darbai galėtų prasidėti dar šių metų pabaigoje.