Kiti Lietuvos miestai taip pat nėra šventi. Vilniuje vartojimas ypač išauga savaitgaliais, o Klaipėdoje taip pat fiksuojamas augimas.
Ar lietuviai vis sunkiau susitvarko su priklausomybėmis? Ar narkotikų rinka tampa vis patrauklesniu nusikalstamu uždarbiu?
Ar šventės ima viršų net žinant griežtas pasekmes? Ir ar narkotikų vartojimas Lietuvoje tampa vis labiau priimtinas? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Elžbieta Motūzaitė (toliau – E. M.), Vilniaus universiteto kriminologas profesorius Gintautas Sakalauskas (toliau – G. S.), Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas (toliau S. Č.) ir gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė (toliau – G. L.-S.).
– Įvairiuose Europos miestuose atliktas nuotekų tyrimas. Ar tai yra tiksliausias narkotikų vartojimo tyrimas?
– E. M.: Europos Sąjungos narkotikų agentūra koordinuoja šį tyrimą. Jie yra pateikę metodologiją, pagal kurią mes dirbame. Šį tyrimą siūloma atlikti gegužės arba rugsėjo mėnesiais: išsirinkti normalią savaitę, be jokių švenčių ar kitų svarbių įvykių.
Tyrimo metu kiekvieną dieną yra imami mėginiai, kurie vėliau išskirstomi į plastikinius buteliukus, užrašomi pavadinimai, kad mokslininkai žinotų, kokią dieną jie paimti ir kaip juos tirti.
Vėliau mėginiai yra užšaldomi ir laikomi prie –20 laipsnių temperatūros, o tada turi būti transportuojami į laboratoriją. Šis procesas turi įvykti per 24–48 valandas. Mes bendradarbiaujame su Belgijos laboratorija, kuri ir atlieka šį tyrimą.
– Ką šio tyrimo rezultatai sako apie Lietuvą?
– E. M.: Kokaino kiekis yra padidėjęs. 2025 m. daugiausiai kvaišalų suvartojo Kauno miestas. Stebimas nuoseklus augimas ir Vilniaus mieste. Taip pat didžiausias amfetamino vartojimas 2025 m. buvo Vilniaus mieste, bet stebimas nuoseklus augimas Klaipėdos mieste.
Taip pat išsiskiriame su metamfetamino vartojimu: Kauno miestas patenka į dvidešimtuką tarp daugiausia šio narkotiko suvartojančių miestų visoje Europoje. Taip pat MDMA daugiausia suvartoja Kauno miestas, o ketaminas labiausiai paplitęs Vilniaus mieste.
– Ar tiesa, kad, vertinant dar ankstesnių metų tyrimus, lietuviai suvartoja daugiau narkotikų?
– E. M.: Kalbant apie amfetaminą, buvo laikotarpis, kai jo vartojimas 2024 m. buvo sumažėjęs, bet 2025 m. pastebimas jo augimas. Apskritai 2025 m. stebimas tam tikrų medžiagų, ypač kokaino, suvartojimo augimas.
– Remiantis tyrimo duomenimis, Kauną galima laikyti Lietuvos kokaino sostine. Kaip vertinate tokią informaciją?
– S. Č.: Kvaišalų vartojimo tendencijos, dinamika, medžiagos nuolat kinta. Kaune ši problema žinoma jau nuo seno, galbūt todėl, kad ten yra tam tikri verslininkai, kaip žinia, ten ir policija aktyviai veikia ir ne vieną nelegalių medžiagų fabrikėlį buvo užkardžiusi.
Jeigu kalbame apie šio paskelbto tyrimo duomenis, tai pirmiausia reikia pasakyti, kad pageidautina, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateiktų kiek išsamesnę analizę – dabar ji labai paviršutiniška.
Prieš kelerius metus, kai staiga buvo išaugęs nuotekose randamų medžiagų kiekis, paprasčiausiai po gilesnės analizės paaiškėjo, kad tuo metu Kauno policija vykdė labai aktyvią veiklą. Matomai, bijodami arešto, dalis veikėjų tiesiog medžiagas išpildavo į tualetą.
– Tai prielaidos ar policijos turima informacija?
– S. Č.: Ji buvo viešai paskelbta. Jei žinome, kad narkotikų vartojimas auga, reikėtų šią informaciją pateikti moksliškiau, išvadas derinti su kitais epidemiologinių tyrimų duomenimis.
Vien pats faktas, kad atkreipiamas visuomenės dėmesys, yra labai gerai, bet, pasikartosiu, vis tik departamentas turėtų plačiau analizuoti ir, pasakius A, pasakyti B ir C.
– Kodėl griežti įstatymai veikia tik iš dalies? Kodėl žmonės nebijo teisinių pasekmių?
– S. Č.: Nesutikčiau su teiginiu, kad Lietuvoje yra drakoniški įstatymai. Noriu patikinti, kad neplanuojama ir tikrai nebus jokių atlaisvinimų, kalbant apie nelegalias medžiagas ir jų vartojimą.
Kodėl kontrolės mechanizmai nesuveikia taip, kaip norėtume? Dėl vienos labai paprastos priežasties – dėl aplinkos. Jei aplinka yra tokia, kad nesmerkiami tie kolegos, kurie vartoja vienokias ar kitokias medžiagas, tai už tai ir tęsiasi.
Tik jei veiksime aplinką, galime tikėtis, kad situacija pasikeis. Ir čia reikia pasakyti, kad pirmiausia reikėtų orientuotis į jaunimą, nes vartojimo tendencija yra tikrai susirūpinimą kelianti, ypač jei kalbama apie elektronines cigaretes ir raminamuosius. Kaip žinia, ypač mergaitės visoje Europoje vartoja daugiausia raminamųjų.
– Ar Kaunas tapo Lietuvos Kolumbija?
– G. S.: Ne, jo taip tikrai negalima vadinti. Ši tema tokia, kad labai lengvai galima sukelti paniką. Kauno kontekstas truputį paimtas iš bendro vaizdo: į statistiką jis patenka tik pagal metamfetamino vartojimą ir yra dvidešimtoje vietoje.
Reikia suprasti, kad tai neapima visų Europos miestų, pavyzdžiui, tyrime dalyvauja trys Italijos miestai, du Ispanijos, iš Lenkijos tiriama tik Krokuva.
Be to, narkotikų vartojimo didėjimas jau buvo pastebimas praėjusiais metais. Tai tipiška kriminologinė klaida, kuri daroma, kai informacija lyginama tik su praėjusiais metais. Pirmiausia turime klausti, kas nutiko 2025 m., kad šių medžiagų vartojimas padidėjo, ir kodėl ankstesniais metais tokio didelio skirtumo nebuvo.
– G. L.-S.: Aš taip pat nelabai to sureikšminčiau. Kokainas dabar išgyvena renesansą: vienu metu jo vartojimo mastai buvo sumažėję, kai psichoaktyvių medžiagų vartojimo rinkoje buvo pradėję daugėti kitų naujų medžiagų.
Vėliau pandemijos metu ir po jos kokainas grįžo į rinką. Mes, kaip medikai, negalime pasakyti, kad tai yra ta psichoaktyvi medžiaga, kuri kelia problemų ligoninėje.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai