Rajonai – tik miegoti?

Atnaujinama Nepriklausomybės aikštė, tai irgi puiku. Miesto centrą gaivinti imtasi iš peties, čia nieko neprikiši.

Tačiau norėtųsi daugiau dėmesio kitiems miesto rajonams, kuriuos kažkodėl vadiname miegamaisiais. Ar todėl, kad čia nėra daugiau ką veikti, tik miegoti? Nuobodų jų įvaizdį turime pakeisti.

Apie tai jau rašiau, tačiau nebijau pasikartoti, nes problema tikrai labai opi. Reikia nebijoti pasitikėti savo jėgomis ir neapsiriboti tik centrinės miesto dalies tvarkymu.

Senamiestį ir Centrą galime sutvarkyti pasinaudodami ES parama, net vaizdingų Žaliakalnio medinukų remontą gali paremti Norvegijos fondai, o miesto pakraščiuose esančius rajonus kilstelėti į aukštesnį lygį galime tik savo jėgomis.

Statyti sovietmečiu šie gyvenamieji kvartalai – Dainava, Kalniečiai, Eiguliai, Šilainiai – iš tiesų nepasižymi architektūriniu subtilumu. Jie dar paniekinamai vadinami betoniniais skruzdėlynais. Eina laikas ir jau baigia iš mūsų atminties išsitrinti tie žmonės, kurie svajojo kažkada gauti butą šiuose skruzdėlynuose, o gavę buvo neapsakomai laimingi. Ačiū Dievui, laikai pasikeitė į gera, ir dabar nebereikia pusę gyvenimo lenkti nugarą, kad gautum galimybę gyventi pilkame ir niūriame betoninių džiunglių narvelyje.

Ir tik renovacija, mano nuomone, šiandieną labiau propagandinė ir parodomoji nei masinė, nors neabejotinai naudinga, kiek pagyvina skurdžios pilkumos tikrovę. Bet visiškai aišku, kad to per maža.

Dėmesys eismo saugumui

Jokiu būdu negalima teigti, kad miesto valdžia visiškai apleidusi rajonus. Bumbtelėjus kur nors į duobę Ukmergės gatvėje taip gali pasirodyti, tačiau sklandžiai pervažiavus anksčiau tarsi subombarduota, o dabar lygia Partizanų gatve norisi tik paploti merui per petį. Už tai, kad jis supranta tankiai apgyvendintų rajonų kauniečių rūpesčius, nors pats gyvena ramioje, miško apsuptoje gyvenvietėje.

Po kapitalinio remonto praėjusiais metais pakeista ir didelė dalis šaligatvių Partizanų gatvėje, nors kiemuose, kuriais galima pasiekti prekybos centrą V.Krėvės prospekte, vaizdas vis dar nykus.

Šiuo metu Partizanų gatve tiesiamas dviračių takas – viena vertus, tai turėtų būti dviratininkams įdomi trasa, nes gatvė labai ilga ir įvairi. Kita vertus, būtina atsižvelgti į eismo saugumo saugiklius, nes šia gatve transporto srautai – didžiuliai. Juk Partizanų gatvė – tai nors ir apmirusios, bet vis dėlto pramonės ir prekybos objektų trasa.

Mažiau draudimų, didesnio visų mūsų dėmesio, širdies šilumos – ir pilkai betono masei įkvėpsime gyvybės.

Galėtų tapti traukos zona

Partizanų gatvės, Kalniečių ir Eigulių mikrorajonų gyventojams ypač gera naujiena – Kalniečių ir Dainavos parkų rekonstrukcija. Tiesa, ji buvo pradėta ne be valdininkiško abejingumo. Parkai apsupti daugiabučių kvartalų,  tačiau nebuvo pasirūpinta patogiais takais patekti į parkus, apšvietimu ir drenažu. Pavasarį šie du parkai labiau primindavo pelkes.

Trūkumai, atrodo, buvo pašalinti. Dabar Kalniečių ir Dainavos parkai – tvarkingi, čia būtų miela vaikščioti, sportuoti, žaisti. Ir aplinkiniai gyventojai mielai čia leidžia laisvalaikį. Bet – tik aplinkiniai.

Viso miesto traukos zona atnaujinti, išpuoselėti parkai netapo. Pavyzdžiui, ne taip seniai, E.Levino skvere prie Žaliakalnio funikulieriaus vyko V.Putvinskio gatvės šventė – performansus rengė menininkai, kūrybą skaitė poetai, grojo muzikantai. Nes čia arti Centras, Senamiestis, čia nuo seno menininkų pamėgta vieta. Ar įsivaizduojate panašų renginį Kalniečių parke?

Tvarkingą žaliąją oazę vis dėlto supa nuobodi pilko betono masė. Kita vertus, juk pati bendruomenė galėtų atrasti savo nišą kultūriniams renginiams arti namų.

Įkvėpti gyvybės

Pavyzdžiui, Dainavos parke matyti daug pagyvenusių ir net jaunesnio amžiaus žmonių, žaidžiančių šachmatais. O kodėl čia negalėtų vykti mėgėjiški šachmatų čempionatai tarp Kauno mikrorajonų? Šmaikštuolius perspėju: neturėjau omenyje Naujųjų Vasiukų tarpplanetinio šachmatų čempionato iš nemirtingojo I.Ilfo ir E.Petrovo kūrinio.

Kalniečių parkas – puiki vieta sezoniniams maratonams ir kitiems judriems sportiniams renginiams.

Be to, tokiose vietose kaip Kalniečių ir Dainavos parkai galėtų būti numatytos grilio zonos kaip Vakaruose – saugios vietos pasičirškinti kepsnių karštą vasaros vakarą, laikantis priešgaisrinio saugumo taisyklių.

Taigi, mano nuomone reikia daugiau leidimų, mažiau draudimų, didesnio visų mūsų dėmesio, širdies šilumos – ir pilkai betono masei įkvėpsime gyvybės.