"Iliuzijos" ir "Saturn"

Patys pirmieji kino teatrai kartais buvo vadinami "iliuzijonai" – "iliuzijos vieta". Ir vienas pirmųjų kino teatrų Kaune (jei kalbėsime apie dabartinio Kauno teritoriją) buvo pavadintas "Iliuzijonu". Kino teatras (savininkas P.Švačkinas) buvo atidarytas Šančių priemiestyje 1908 m. Tad prieš daugiau kaip 100 metų šančių gyventojai jau turėjo galimybę pasinerti į iliuzijos pasaulį, stebėdami "judančius paveikslus" ekrane, ir ši pramoga jiems labai patiko.

Šio kino teatro (ar veikiau pastato, kuriame buvo įrengta "iliuzijų" salė) vieta sunkiai identifikuojama. Šiek tiek duomenų yra tik apie kitą kino teatrą, pradėjusį veikti jau Nepriklausomoje Lietuvoje, 1923 m. tame pačiame pastate ir beveik tuo pačiu vardu – "Iliuzija".

Vieta buvo metalo fabriko teritorijoje. 1879-aisiais brolių Šmidtų įkurta "Vesfalija", 1922 m. įsigijus broliams Vailokaičiams tapo AB "Metalas". Salę naujai įrengė statybos technikas Jonas Salėnėkas. Pastarasis buvo Laisvės alėjos "Glorijos" (dabar – kauno valstybinis lėlių teatras) bet "Kapitolio" (šiandien žinomo kaip "Kanklės") autorius, tapęs tikru "kino teatrų statytoju", o Šančių "Iliuzija" buvo ar ne pirmasis jo įrengtas kino teatras. Nurodytas ir tikslus to meto adresas: Adolfo Bitcherio name A.Juozapavičiaus pr. 13. "Iliuzijos" savininkai buvo Juozas Ratkevičius ir Antanas Varčikas.

"Iliuzija" veikė tik dviejus metus, iki 1925 m. O dar po dviejų,  1927-aisiais, ją pakeitė "Saturn".

"Kosminio" pavadinimo kino teatras atsidarė kitame pastate, šalia buvusio. Ir šį pastatą kino teatrui pritaikė J.Salėnėkas. Įėjimas į kino teatrą buvo tiesiog "Metalo" fabriko sienoje. Tuo metu A.Juozapavičiaus prospekto namai jau buvo skaičiuojami nuo Panemunės tilto, ir adresas nurodomas toks pat, kaip ir "Metalo" fabriko – A.Juozapavičiaus pr. 78 (dabar Nr. 82).

Kino teatrui skirtoje sienos dalyje buvo dvi pusiau apskritos arkos, įremintos piliastrais – kolonų imitacijomis, vienoje jų kabėjo reklaminis stendas su kino žvaigždžių nuotraukomis, kitoje buvo įėjimas su stogeliu, akcentuotas aukštu banguotu neobarokiniu frontonu.

Kartu su šalimais, ties Siūlų gatve, 1929-aisiais pastatytos Turgaus halės fasadu susidaryta vientisa kompozicija buvo nutinkuota žydra spalva su baltai išryškintais piliastrais bei arkomis. Šiandien įėjimo į kino teatro vieta būtų maždaug ties visuomeninio transporto stotele.

Vienas senųjų savininkų liko – Juozas Ratkevičius, jis buvo ir kino teatro vedėjas; prie jo prisijungė Kazys Bandzevičius. 1930 m. J.Ratkevičius buvo išrinktas Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininku. 1933 m. jis nurodomas kaip vienas savininkas (K.Bandzevičius tuo metu tapo kino teatrų Laisvės alėjoje ("Metropolitaino", "Forum") bendrasavininku), o 1940 m. prie jo prisijungė Julius Žostauskas. "Saturnas" buvo "tikras" miesto kino teatras – su divertismentais prieš seansus, gana didele (352 vietų) sale. Jis veikė ir nacių okupacijos metais; tada vedėju nurodomas S.Gulevičius. Traukdamiesi, 1944 m. vokiečiai sudegino halę ir didesnę "Metalo" fabriko dalį, o kartu su ja – ir "Saturną".

"Spindulys"

"Iliuzija" nebuvo pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje Šančiuose atidarytas kino teatras. Dar anksčiau, 1919-aisiais, už kelių namų nuo jo (šiandien tai būtų maždaug prieš Šančių polikliniką) veikė "Spindulys", kurio adresas buvo A.Juozapavičiaus pr. 17.

Jau 1919 m. spauda apie jį rašė kaip apie labai netvarkingą. 1922 m. jis užsidarė, patalpos buvo išnuomotos Lietuvos universiteto Veterinarijos skyriaus laboratorijai.

1924 m. pastate įsikūrė Kauno įgulos kareivių klubas, pasivadinęs senojo kino teatro vardu – "Spindulys"; jame vėl buvo įrengta kino salė. Klubas buvo uždarytas 1927 m., o vietoje jo įsikūrė pionierių bataljono štabas. Namas buvo dviejų aukštų. Antrame aukšte buvo įkurta Karo technikos dalių karininkų Ramovė. 1928 m. šios Ramovės salėje vėl įrengė kino salę, pavadintą bataljono vardu – "Pionierius". Čia irgi būdavo divertismentai, prieš seansus ir po jų grodavo bataljono orkestras. Vienu žodžiu, tai buvo "kariškas" kino teatras. Tolesnis jo likimas nežinomas.

"Lyra" ir "Taika"

Priešais, toje pačioje sankryžoje, ten, kur Sodų gatvė susikerta su Mažeikių gatve ir išeina į A.Juozapavičiaus prospektą, tuo pačiu metu ir to paties J.Salėnėko perstatyta veikė "Lyra". Bet 1923 m. čia įsikūręs kino teatras vadinosi kitaip. Jo vardas buvo "Apollo". Pastatas buvo prie nedidelės turgavietės. Vėliau turgavietė buvo iškelta, bet vieta liko Šančiams "centrinė". Tarpukariu šioje vietoje vasaromis įsikurdavo cirkas-šapito, žiemą buvo statoma Kalėdų (sovietmečiu vadinta "naujametinė") eglė.

Medinis vieno aukšto su mansarda namas buvo apleistas ir priklausė tūlam Davidavičiui, iš kurio jį su visu sklypu 1923 m. nusipirko trys moterys (bent jau pagal dokumentus, nes tikrieji pirkėjai buvo jų vyrai): Salomėja Sližienė, Michalina Jagučiauskienė ir Janina Vaitkienė. Pirmuoju kino teatro direktoriumi nurodytas Jurgis Prochorovas.

Namas turėjo neobarokinį frontoną, jo fasadas papuoštas piliastrais. Prie pagrindinio pastato buvo pristatyta mūrinis salės priestatas. Kino teatro salėje buvo 317 vietų, gale buvo įrengtos ložės, dekoruotos fanerinėmis palmėmis. To meto spauda praneša, kad naujo kino teatro salė "išpiešta įvairiais reginiais. Yra keletas Kauno apylinkių reginių: Nemuno, geležinkelio tiltas, Aleksoto tiltas, tunelis ir kiti" ("Lietuva" 1923 08 12). Žodžiu, pasipuošė kaip tikras "Apolonas".

1927-aisiais kino teatras pakeitė savo pavadinimą į "Lyrą" (iškaboje parašyta su "i" trumpąja). Tais metais valdos savininkės nurodytos tik S.Sližienė ir M.Jagučiauskienė. Iš šių moteriškių "Lyrą" išsinuomojo Jonas Žarskis, Jonas Garunkštis ir Jonas Pluščiauskas. 1933–1935 m. "Lyros" savininku nurodytas J.Kijauskas, o vėliau – tik Antanas Zaremba, likęs vedėjo pareigose ir nacių okupacijos metais. Tačiau yra nemažai liudijimų, kad A.Zaremba buvo "Lyros" direktorius nuo pat pradžių. Jis čia pat, už fojė ir kasos, ir gyveno.

Giedrius Kuprevičius gerai prisimena Antaną ir Jadvygą Zarembas. Vaikų jie neturėjo, buvo artimi jo motinos, Lechavičių šeimos draugai. Anot jo, A.Zaremba važinėjo "tais laikais labai prabangiu automobiliu". 1934 m. A.Zaremba buvo parašęs porą scenarijų filmams, dėl kurių tarėsi sus prancūzais, bet kurie taip ir nebuvo pastatyti. 1935–1940 m. valdos savininkė liko tik viena S.Sližienė. Prieš seansus ir čia buvo divertismentai, o seanso metu pardavinėjo dešreles su garstyčiomis.

Pokariu "Lyroje" rodė senus vokiškus filmus, rusų atsivežtus iš Berlyno kaip trofėjus. "Lyra" sudegė tarybiniais metais, o jos vietoje buvo pastatyta "Taika".

Pokariu "Lyroje" rodė senus vokiškus filmus, rusų atsivežtus iš Berlyno kaip trofėjus. "Lyra" sudegė tarybiniais metais, o jos vietoje buvo pastatyta "Taika".

Kai "Lyra" sudegė" ir kol dar nebuvo "Taikos", kino filmus rodydavo nacionalizuotoje Metodistų bažnyčioje.

Naujas kino teatras "Taika" buvo pastatytas 1953 m. pagal tipinį projektą: neoklasikinis su jonėninėmis kolonomis ir trikampiu frontonu. Pirmo aukšto fojė vykdavo parodos, įvairūs renginiai; antrame aukšte buvo bufetas. Lygiai toks pat kino teatras buvo pastatytas Vilniuje, Kalvarijos gatvėje, jis vadinosi "Tėvynė" (dabar klubas "New York").

"Taika" nugriauta 1998 m. Tuščiame "Lyros"/"Taikos" sklype jau 2001 m. buvo norėta statyti degalinę – ne pats geriausias sprendimas Šančių "centrui". Apleistas žemės plotas su pamatų griuvėsiais ir šiandien masina "investuotojus".

"Saulė"

Dar vienas kino teatras Šančiuose taip ir nebuvo pastatytas. Jis turėjo atsirasti priešais paštą, dabartinės parduotuvės "Šilas" vietoje, ir vadintis "Saulė". Valda priklausė Moisiejui Cinui.

Naujo kino teatro projektas buvo paruoštas 1939 m. statybos techniko Juozo Segalausko. Tas pats J.Segalauskas tuo pat metu suprojektavo ir pastatė "art deco" stiliaus "Pasaką" Savanorių prospekte. Kino teatras "Saulė" turėjo būti dviejų aukštų. Šalia buvo valstybinė "Paramos" degtinės parduotuvė. Projektas numatė parduotuvę sujungti su nauju pastatu į vieną. Tačiau liko tik ilgi susirašinėjimai su Miesto statybos komisija: M.Cinas taip ir negavo leidimo statyti kino teatro.