Prieš 95 metus, balandžio 4-ąją, Kaune buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Po poros dienų surengta ceremonija, nuo kurios prasidėjo mūsų šalies prezidento institucijos istorija.

Išrinktas netiesioginiuose rinkimuose

Pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas buvo išrinktas netiesioginiuose rinkimuose – A.Smetoną prezidentu išrinko Lietuvos Valstybės Taryba. Ir tai suprantama – tuo metu nebuvo nei laiko, nei pinigų tiesioginiams rinkimams organizuoti.

Anuomet, ministrui pirmininkui Mykolui Sleževičiui vadovaujant, buvo kuriama Lietuvos kariuomenė krašto nepriklausomybei ginti, o 1919 m sausio 3-iąją Vyriausybei teko persikelti iš Vilniaus į Kauną.

"Iš Vilniaus atvykusią 14 asmenų grupę Kauno butų komendantas apgyvendino septyniuose "Metropolio" viešbučio kambariuose. Tos pačios dienos vakarą Kaune įvyko pirmasis ministrų kabineto posėdis. Jis vyko 1912 m. pastatytame ir iki šiol išlikusiame K.Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27 pastate. Šiame sumoderninto klasicizmo stiliaus name iš pradžių veikė Rusijos valstybinio banko skyrius, po to – Vokietijos banko Kauno skyrius. Čia buvo išrinktas ir prisaikdintas pirmasis Lietuvos Resublikos prezidentas", – teigė ilgametis Lietuvos kraštotyros draugijos Kauno skyriaus narys Antanas Vaičius.

Visi tilpo viename pastate

"Šis istorinis pastatas anuomet buvo vienintelis Kaune, turintis centrinį šildymą. Pirmame aukšte buvo įsikūrusi Finansų ministerija ir Centrinis paštas, o antrajame – Užsienio reikalų ministerija ir visas ministrų kabinetas – tai užrašyta Juozo Skiriaus knygoje apie diplomatą Bronių Kazį Balutį, – aiškino A.Vaičius. – Tame pačiame pastate veikė ir Valstybės Taryba, informacinio leidinio "Laikinosios Vyriausybės žinios" redakcija".

A.Vaičiaus aptiktuose anuometės Valstybės Tarybos sekretorės Birutės Grigaitytės prisiminimuose autorė rašo, kad, prieš išrenkant prezidentu A.Smetoną, Valstybės Taryba susigrąžino ją iš sekretorės darbo ministrų kabinete. Buvusi sekretorė buvo paskirta reikalų vedėja su trigubai didesne alga.

Pasak B.Grigaitytės, Valstybės Taryba (28 asmenys) 1919 m. balandžio 4-osios posėdyje išrinko A.Smetoną pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu (už A.Smetoną balsavo 25 nariai), kuris buvo prisaikdintas po poros dienų.

Ceremonija itin kukli

Kukli pezidento prisaikdinimo ceremonija vyko balandžio 6-ąją 16 val. Finansų ministerijos galinėje salytėje (pirmas pastato aukštas), kur palei jos sienas buvo išrikiuoti karo mokyklos kariūnai.

Posėdyje dalyvavo Valstybės Tarybos nariai ir visas ministrų kabinetas. A.Smetona pasakė trumpą kalbą ir prisiekė valstybės Laikinajai Konstitucijai. Prezidentą saikdino Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius. Posėdis iškilmingumu, anot B.Grigaitytės, nepasižymėjo, nes Vilniuje tuo metu šeimininkavo bolševikai, netrukus prasidėjo kovos su lenkais.

Lietuva 1919 m. balandžio 4 d. įžengė į pirmąjį prezidentinio vadovavimo šaliai laikotarpį, kuris tęsėsi iki Steigiamojo Seimo išrinkimo 1920 m. gegužės 15 d. (antrasis prezidentinio valdymo laikotarpis – 1926 m. gruodžio 17 d.–1940 m. birželio 15 d.). Prezidentas A.Smetona ir jo kanceliarija 1919 m. rugsėjo 1-ąją persikėlė į dabartinį Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros pastatą.

Skaičiai ir faktai

Prezidento pareigas ėjusių asmenų skaičius – trys;

kadencijos trukmė: treji metai, nuo 1928 m. – septyneri metai;

prezidentų amžiaus vidurkis jų išrinkimo dieną – 47 metai;

asmens, galinčio kandidatuoti į prezidentus, amžiaus cenzas – 35 metai, nuo 1928 m. – 40 metų;

trumpiausiai prezidento pareigas ėjo K.Grinius – šešis mėnesius;

ilgiausiai šaliai vadovavo A.Smetona – 15 metų.

Daugiau informacijos apie prezidentus ir prezidento instituciją – Istorinėje prezidentūroje Kaune, www.istorineprezidentura.lt ir Istorinės prezidentūros "Facebook" paskiroje.

Rinkti per atstovus

1919–1940 m. valstybės vadovas rinktas septynis kartus, o visi rinkimai vykdyti netiesioginės demokratijos būdu. Nuo 1922 m. prezidentą rinko Seimas, o 1928 m. tai daryti pavesta ypatingiesiems tautos atstovams.

1919 m. prezidentu tapo A.Smetona, 1922 ir 1923 m. – krikščionis demokratas A.Stulginskis, 1926 m. birželį šį postą užėmė valstiečių liaudininkų lyderis K.Grinius, 1926 m. gruodį, 1931 m. ir 1938 m. – tautininkas A.Smetona.