Vilnius ir Klaipėda tokios paramos neteikia, sostinė panašios programos kurti nesvarsto.

Kaip nurodoma balandžio 12-ąją registruotame Kauno tarybos sprendimo projekte, programos tikslas yra skatinti butų ir kitų patalpų savininkus įrengti priedangas savo namuose, suteikiant tam savivaldybės biudžeto finansavimą.

Pasak savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus, ši programa tarybai teikiama atsižvelgiant į galimas grėsmes, Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje patirtį ir civilinės saugos priemonių plėtros poreikį.

Projekte numatyta vienuolika priemonių, kurias savivaldybė finansuotų įrengiant priedangą. Tarp jų – avarinių išėjimų, angų uždengimų, ventiliacijos, elektros ir geriamojo vandens tiekimo sistemų įrengimo, konstrukcijų stiprinimo darbai.

Lėšas ketina numatyti patvirtinus programą

Numačius šiems metams dedikuojamas lėšas, paskelbsime kvietimą dalyvauti programoje.

Kaip BNS nurodė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, jeigu taryba antradienį patvirtins priedangų įrengimo daugiabučiuose programą, savivaldybė kitame tarybos posėdyje planuoja koreguoti miesto strateginį planą ir atlikti biudžeto pakeitimus, numatydama skiriamas lėšas 2024 metams.

„Numačius šiems metams dedikuojamas lėšas, paskelbsime kvietimą dalyvauti programoje“, – sakė P. Keras.

Programa leistų skirti iki 100 proc. finansavimą daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų, projekto ir statinio projekto ekspertizėms, statybos techninei priežiūrai, programoje numatytoms priemonėms įrengti.

„Gautas paraiškas nagrinės specialiai tam sudaryta grupė. Ji įvertins daugiabutyje planuojamų pokyčių apimtį, priedangos atitikimą programos sąlygoms ir spręs, kokio dydžio finansavimą skirti kiekvienu individualiu atveju“, – teigė P. Keras.

Anot jo, nėra apibrėžta maksimali suma, kuri galėtų būti skiriama vienam daugiabučiui, finansavimas priklausytų nuo namo pritaikymo priedangai projekto.

Priedangų įrengimo daugiabučiuose programa bus svarstoma balandžio 23 dieną vyksiančiame Kauno tarybos posėdyje.

Savivaldybės duomenimis, šiuo metu Kaune yra per 304 tūkst. gyventojų, iš jų beveik trys ketvirtadaliai įsikūrę daugiabučiuose. Mieste yra 287 priedangos, kurios oro pavojaus atveju galėtų sutalpinti apie trečdalį gyventojų.

Vilnius nesvarsto, priedangose tilptų apie pusė gyventojų

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, panašios ar analogiškos priemonės šiuo metu sostinėje nėra svarstomos.

Savivaldybės atstovo teigimu, Vilniuje yra daugiau nei 670 priedangų, kuriose galėtų pasislėpti beveik 310 tūkst. gyventojų. Priedangai tinkamais laikomi įvairių paskirčių pastatai, kuriuose yra pusrūsiai, cokoliniai aukštai, kitos patalpos su kuo mažesniu langų ir durų plotu.

„Siekiama, kad priedangų pakaktų ne mažiau kaip 60 proc. registruotų miesto gyventojų, dėl to sąrašas, bendradarbiaujant su privačiais subjektais, nuolat pildomas“, – BNS nurodė G. Grubinskas.

Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, 2024-ųjų pradžioje Vilnius turėjo beveik 602 tūkst. gyventojų.

Klaipėda: esamuose pastatuose prievolės priedangoms nėra

Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Žygintas Viršilas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas, BNS pateiktame komentare sakė, kad valstybės teisės aktai nenumato priedangų įrengimo esamuose pastatuose, taip pat neįpareigoja skirti tam finansinės paramos.

„Pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus nėra numatyta jokių privalomų reikalavimų dėl priedangų įrengimo senesniuose pastatuose ar privačiuose gyvenamuose namuose, todėl priedangos įrengimu turėtų pasirūpinti patys daugiabučio gyventojai – bendrasavininkai“, – nurodė Ž. Viršilas.

Jis pažymėjo, kad už priedangų projektavimą ir įrengimą naujai statomuose pastatuose yra atsakingas statytojas.

Šiuo metu uostamiesčio savivaldybė yra parinkusi 89 priedangas, kuriose iš viso gali slėptis 18 proc. arba per 29 tūkst. gyventojų. Ž. Viršilo teigimu, Klaipėda nuolat ieško naujų vietų priedangoms mieste įrengti.

2023-iųjų sausį įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose pastatuose bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.

Aplinkos ministerija metų pradžioje teigė planuojanti inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie leistų dalį priedangų įrengimo kaštų finansuoti su valstybės subsidija arba lengvatine banko paskola renovuojant jau pastatytus daugiabučius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse įrengta daugiau nei 3,3 tūkst. priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 900 tūkst. arba 32 proc. gyventojų.