Kaip BNS sakė Kauno Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė, Signatarų namai Vilniuje ir Istorinė Prezidentūra Kaune būtų dvi vietos, kur šis dokumentas labiausiai derėtų istoriškai.

„Manau, kad mes kreipsimės ir tas dalykas turės būti viešai svarstomas ir mes irgi teiksime pasiūlymą. Tikrai žinoma, kad viena iš versijų buvo laikoma Kaune beveik penkiolika metų: istorikai sako, kad nuo 1925 iki 1940 metų buvo vienas iš egzempliorių laikomas Prezidento kanceliarijoje. Tad būtų logiška, kad pas mus atsirastų“, – sakė ji.

Pasak Istorinės Prezidentūros vadovės, nors konkrečios Lietuvos nepriklausomybės akto eksponavimo sąlygos turėtų būti derinamos su Vokietija, preliminariai muziejus turi visą įrangą, kuri būtų reikalinga eksponuoti ir apsaugoti tokį dokumentą.

Kauno vicemeras Simonas Kairys taip pat teigia, kad dokumentas neturėtų aplenkti Kauno.

„Kaunas yra mūsų modernios valstybės, valstybingumo lopšys. Artėjant šimtmečiui visi kalba, kad to originalo radimas yra geriausia dovana Lietuvai šimtmečio proga, mano galva, šimtmečio centre ir turėtų būti Kauno miestas. Turime iš tų laikų istorinių vietų, tapusių muziejais, tai neišnaudoti tokių vietų kaip Istorinė Prezidentūra eksponavimui tokios svarbos dokumento būtų nelabai suprantama“, – kalbėjo jis.

1918 metų nepriklausomybės aktą praėjusią savaitę Berlyne surado Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Liudas Mažylis.

Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę sutarė, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rastas aktas bus eksponuojamas Lietuvoje, o ateityje bus svarstomos galimybės perduoti dokumentą.

Istorikai mano, kad šį dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys. Spėjama, kad tokių nutarimų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nėra žinoma.