Kauno medikai kasmet dešimtimis skaičiuoja gimstančias dvynių poras, pasitaiko ir trynukų. Šiemet Kaune laukiama dar didesnio stebuklo – gydytojai prižiūri ketvertuko besilaukiančią moterį.

Pirmajam ketvertukui – jau dveji

Nėštumas yra didžiulis džiaugsmas, bet kartu ir krūvis būsimos mamos kūnui, be to, tai kardinaliai keičia ir sielą. Besilaukdama kelių mažylių didžiulį iššūkį priima ne tik moteris, bet ir ją prižiūrintys gydytojai.

Pernai Kauno klinikose gimė 107 poros dvynių, trys moterys gimdė trynukus. Šiemet šioje ligoninėje gimė 64 dvynių poros ir trys trejetukai. Vidutiniškai per metus Kauno klinikose trynukų susilaukia 3–9, o dvynių – 100 moterų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas docentas Vladas Gintautas praėjusią savaitę, ketvirtadienį, į namus išleido gimusius trynukus.

"Berniukai gimė išnešioti 34 savaites, po cezario pjūvio, kiekvienas svėrė apie 2 kg. Jie, gimę liepos 17 d., pas mus praleido beveik dvi savaites", – pasakojo V.Gintautas.

Ketvertuko besilaukiančios ir pas Kauno klinikų medikus besilankančios moters nėštumas – vos įpusėjęs, tad medikai mamai linkėjo sveikatos ir šio konkretaus atvejo nekomentavo.

Pirmą kartą šios ligoninės istorijoje ketvertukas – trys berniukai ir mergaitė, gimė 2013-ųjų vasarį. Docento V.Gintauto žiniomis, pasaulyje ketvertukas gimsta per vieną iš 500–700 tūkst. gimdymų.

"Taigi, tikimybė susilaukti ketvertuko Lietuvoje yra kartą per 20 ir daugiau metų. Pokario Lietuvoje ketvertukas gimė ketvirtą kartą. Kauno klinikose prieš dvejus metus gimusį ketvertuką pavyko išnešioti beveik 31 savaitę. Statistikos duomenimis, vidutinė nėštumo trukmė, laukiantis ketvertuko, yra 29,5 savaitės", – vardijo profesorius.

Tikslas – tik vienas naujagimis

Vieno iš dviejų perinatologijos centrų šalyje ir komplikuoto daugiavaisio nėštumo centro atstovas V.Gintautas pabrėžė, kad medikų tikslas – ne daugiavaisis nėštumas, o sveikas naujagimis ir mama.

"Statistika liudija, kad 20 proc. daugiavaisių nėštumų yra savaiminiai, o 80 proc. – po ovuliacijos skatinimo vaistais ar kitų pagalbinių apvaisinimo būdų. Kaip rodo praktika, kelis vaisius auginančios moterys gimdo prieš laiką šešis kartus dažniau nei vienavaisio nėštumo atveju. Šiuo metu dažniausia daugiavaisio nėštumo priežastis yra įvairios komplikacijos, kurios atsiranda gydant nevaisingumą. Tarptautiniai ekspertai pabrėžia, kad gydymo pagalbiniais apvaisinimo būdais tikslas ir rezultatas turėtų būti tik vienas naujagimis", – kalbėjo V.Gintautas.

Jis akcentavo: kuo daugiau vaisių yra gimdoje, tuo didesnė komplikacijų grėsmė.

"Tik 15–30 proc. tokio nėštumo ir gimdymo eigos atvejų būna be sunkių komplikacijų. Daugiavaisis nėštumas neretai komplikuojasi persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, hipertenzija, šlapimo organų infekcija, gestaciniu diabetu, kraujavimu nėštumo ir gimdymo metu", – vardijo docentas V.Gintautas.

Dėl netaisyklingos vaisių padėties gimdymą dažniau tenka baigti cezario pjūviu, o po gimdymo yra didesnė kraujavimo tikimybė. Daugiavaisis nėštumas naujagimiams susijęs su didesne negalios rizika, ypač dėl neišnešiojimo arba nepakankamo vaisių augimo.

Išgelbėjo dvylika porų dvynių

"Labai svarbu ir kuo anksčiau nustatyti, kokius dvynius moteris nešioja", – pabrėžė V.Gintautas.

Nuo 2008 m. Kauno klinikose įdiegtas dvynių transfuzijos sindromo diagnostikos algoritmas. Šis sindromas būna tik monochorioniniams dvyniams, tai yra turintiems bendrą kraujotaką. Iki tol Lietuvoje visi vaisiai, kuriems prasidėdavo dvynių transfuzijos sindromas, mirdavo įsčiose.

"Šio sindromo atveju per placentos arterijų ir venų jungtis srūva kraujas: vienas dvynys tampa donoru, kitas – recipientu. Dvynys donoras netenka kraujo, jam stinga maisto medžiagų ir deguonies, dėl lėtinės hipoksijos įvykus kraujotakos persiskirstymui sumažėja per inkstus tekančio kraujo kiekis. Vaisius mažiau šlapinasi, taigi mažėja vaisiaus vandenų. Nukenčia ir dvynys recipientas – jam tenka per daug kraujo, dėl to labai apkraunama jo širdis, o inkstai pagamina labai daug šlapimo", – kalbėjo gydytojas.

Dažniausiai šis dvynys, pasakojo V.Gintautas, žūva dėl širdies nepakankamumo. Esant poreikiui, nėščiajai taikomas etiopatogenetinis gydymas. Sindromo priežastis – placentos kraujagyslių jungtys sunaikinamos lazeriu.

Moterys iš Lietuvos tokiam gydymui siunčiamos į Hamburgo universiteto ligoninę. Visos pacientės, kurioms buvo atliktos tokios dvynių transfuzijos gydymo operacijos, buvo tiriamos ir nėštumo metu prižiūrimos Akušerijos ir ginekologijos klinikos medikų.

"Jau turime išgelbėtas dvylika dvynių porų. Vienas atvejis buvo tiesiog unikalus: moteris nešiojo trynius – berniuką ir dvi mergaites. Tarp mergaičių prasidėjo sunkus dvynių transfuzijos sindromas, kuris Hamburge sėkmingai išgydytas lazeriu", – džiaugėsi V.Gintautas.