Pirmadienį ant Laisvės alėjoje stovinčio pastato atidengta atminimo lenta vertėjui, poetui, mokytojui Vaclovui Šiugždiniui.

Į lentos atidengimo iškilmes atvyko Kauno miesto savivaldybės, rašytojų, režisierių, aktorių, kompozitorių, dvasininkijos, pedagogų organizacijų atstovai. Daug kauniečių, su kuriais V. Šiugždinis bendravo, atvyko su gėlėmis rankose. Atminimo lentos autorius – skulptorius Danielius Sodeika.

„Yra asmenybių, kurios tampa miesto ženklais. Vienas tokių reikšmingų Kauno ženklų – poetas, vertėjas, mokytojas V. Šiugždinis, sovietų laikais skleidęs tarpukario miesto dvasią. Šis žmogus tapo Kauno inteligentijos simboliu. Gaila, kad liko nepublikuotų V. Šiugždinio kūrybos rankraščių. Tikiuosi, kad visa tai bus išspausdinta. Be tokių žmonių Kaunas būtų buvęs blankesnis", – kalbėjo miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko.

Pasak Seimo narės Dalios Teišerskytės, liūdna kalbėti apie žmogų, su kuriuo bendravai, o dabar jo nėra. Ji priminė mokytojo žodžius „Mes susitiksim papėdėj piramidžių" ir perdavė poeto dukrai Daliai V. Šiugždinio rankraščius.

„V. Šiugždinis mokė gyvenimo tvirtybės, todėl žodis „mokytojas" atminimo lentoje galėjo būti parašytas didžiąja raide. Ačiū tiems, kurie atidengė atminimo lentą unikaliam žmogui, kurį persekiojo KGB", – kalbėjo režisierius Gytis Padegimas.

„Lapkričio mėnesį sukaks 25-eri metai, kai nėra tėčio. Aš dėkoju visiems, kurie su juo bendravo ir šiandien atėjo čia. Jį supo daug dorų, inteligentiškų žmonių. Mūsų namuose visada lankėsi muzikai, poetai, dvasininkai. Aš ir sesuo Elona esame laimingos, kad gyvenome tokiuose namuose. Dėkoju visiems, kurie įamžino mūsų tėčio atminimą", – sakė poeto dukra architektė Dalia.

Poeto vaikaitės vyras aktorius Giedrius Arbačiauskas deklamavo V. Šiugždinio eiles, o lentos atidengimo ceremonijos metu atliko dainą. Renginio vedėjas Vilius Kaminskas taip pat kalbėjo apie V. Šiugždinį, skaitė prancūzų poeto Frasua Vijono eiles apie meilę, kurias išvertė V. Šiugždinis.

Poetas, vertėjas V. Šiugždinis gimė 1911 m. rugpjūčio 29 d. Kaune, mirė 1988 m. taip pat šiame mieste. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Rusijoje. Būdamas dešimties metų vėl grįžo į Lietuvą. Dirbdamas „Spindulio" spaustuvėje, baigė gimnaziją, įstojo į VDU, kur Humanitarinių mokslų fakultete studijavo romanistiką. Vėliau išvažiavo stažuotis į Nansi universitetą Prancūzijoje, įgijo teisę mokyti prancūzų kalbos ir literatūros. 1939-1971 m. mokytojavo Kauno ir kitų miestų mokyklose.

V. Šiugždinis turėjo puikų gimtosios kalbos jausmą. Nuo 1925 m. vertė iš prancūzų, ispanų, lenkų, rusų kalbų poezijos ir prozos kūrinius, dramos veikalus. Kūrybą spausdino „Karyje", „Iliustruotoje Lietuvoje", „Naujojoje Romuvoje". 1936 m. išleido pirmąją savo poezijos knygą „Amžini stabai". Po jo mirties, 1998 m., pasirodė antroji knyga „Stabai sudužo".