Kauniečiai mėgavosi žiemos pramogomis: vienus viliojo kalneliai, kitus – ruonių maudynės Pereiti į pagrindinį turinį

Kauniečiai mėgavosi žiemos pramogomis: vienus viliojo kalneliai, kitus – ruonių maudynės

Sugrįžęs šaltis miesto kalnus pavertė rogių trasomis, o vandens telkinius – čiuožyklomis. Tiek ant vienų, tiek kitose savaitgalį nestigo entuziastų, apie pavojus susimąstančių tik tada, kai linksmybes nutraukia nelaimė.

Išvijo į lauką

Po kelių neįprastai švelnių sezonų pagaliau sulaukėme tikros žiemos. Šerkšnu apsipūkavę medžiai, po kojomis girgždantis sniegas ir vandens telkinius sukaustęs ledas grąžino pasakiškus vaizdus, o kartu su jais ir išsiilgtas pramogas. Nors termometrų stulpeliai šįryt rodė dviženklį skaičių, o jutiminė temperatūra vietomis atrodo kone dvigubai žemesnė, miestiečiai ridenosi nuo kalnų, šliuožė miškų takais ir tikrino ledo tvirtumą.

„Buvome pasiilgę tokios žiemos. Jei neklystu, paskutinį kartą kažką panašaus turėjome per karantiną. Reikia naudotis proga, nes nežinia kiek laiko vėl būsime be sniego“, – žiemišku savaitgaliu džiaugėsi dviejų vaikų mama Rūta. Nors Šilainių daugiabučio, kuriame gyvena, kieme yra nedidukas kalnas, moteris šeštadienio vidudienį pasirinko Panemunės šilą. Į bagažinę įsimetė roges ir šiltą pledą, į pintinę – sumuštinių ir karštos arbatos. Planas – miške praleisti bent dvi valandas.

„Visą savaitę – darželis, mokykla, darbai, namai. Kiek galima? – Į raudonus ketverių dukros ir trim metais vyresnio sūnaus skruostus dirstelėjo mama, o tada rankomis patrynė savuosius. – Net jei ir šalta, tas šaltis malonus. Ne kanda, o glosto. Svarbiausia – tinkamai apsirengti.“

Todėl pasirūpino moteris ne tik savo atžalomis, bet ir keturkoju draugu. Taksų veislės šunelį įspraudė į liemenę, pėdutes patepė specialiu tepalu, o į gertuvę įpylė šilto vandens. Į kelis drabužių sluoksnius įsisuko ir senjoros iš Kalniečių mikrorajono. Tiesa, dėl to žingsnis tapo lėtesnis. 

„Vaikštome kaip du svogūnai, susikibusios parankėmis. Žinome, kad blogai darome, nes jei jau virstume, tai iškart abi. Abi draugiškai ir į Skubios pagalbos skyrių važiuotume“, – garbaus amžiaus bičiulės pratrūko juokais.

Kalnų vilionės

Vienos populiariausių žiemos vietų šį savaitgalį – parkų ir miškų kalneliai. Miestiečiai nuo jų leidosi rogėmis, pripučiamais ratais ar savadarbėmis priemonėmis.

„Aišku, su rogėmis geriausiai, bet mačiau, vaikai leidžiasi su kažkokiais maišais, faneros plokštėmis“, – į Kleboniškio mišką atvykusi kaunietė Arielė svarstė, ar pastarieji pasirinkimai tikrai yra saugūs. Kalnai, nors ir gausiai apsnigti, pilni įvairių grumstų. Leidžiantis ant maišų ar faneros plokščių, kur kas didesnė tikimybė susitraumuoti. Moteris atkreipė dėmesį ir į pramogautojų elgesį. Toli gražu ne visi jų galvoja apie savo, o ką jau kalbėti apie šalia esančiųjų saugumą.

„Kai kurie leidžiasi stovėdami, dideliu greičiu, nors apačioje pilna žmonių. Vaikams baisu, bet jaunimas, atrodo, to nepastebi“, – pečiais gūžčiojo Arielė.

Vaikams baisu, bet jaunimas, atrodo, to nepastebi.

Gelbėtojai ir medikai kasmet primena, kad traumos dažniausiai nutinka ne dėl oro, o dėl neatsargaus elgesio. Pasirenkami per statūs ar tam nepritaikyti šlaitai, nesilaikoma atstumų, neįvertinama, kas laukia kalno apačioje. Vis dėlto kauniečiai pripažįsta – rizika dažnai suvokiama tik tada, kai nutinka nelaimė.

„Girdėjau, kad pirmosiomis sausio dienomis ant šito kalno vyras susilaužė koją. Vakar vakare važiuodama pro „Megą“ toje pačioje vietoje mačiau greitosios medicinos pagalbos automobilį. Matyt, vėl kas patyrė kokią nors traumą. Ar nebaisu patiems? Šiek tiek, bet labai norisi nusileisti“, – neslėpė moteris.

Ledas ir ruoniai

Lampėdžių ežeras, Nemuno, Neries pakrantės savaitgalį miestiečius subūrė ne tik pasivaikščiojimams, bet ir žiemos pramogoms. Vieni ledą raižė pačiūžomis, jų neturintys – slydo batais. Drąsiausieji metaliniais basliais daužė ledą ir brido į vandenį ruonių maudynėms.

„Aš suprantu grūdinimąsi, bet kai matai kas kelis metrus eketę, net prie kranto bijai prieiti. Šiemet tų ekečių labai daug, nes visi virto sveikuoliais“, – kalbėjo kaunietė Loreta, savaitgaliais užsukanti į Lampėdžius. Pasak jos, didžiausia baimė – ne eketė, o nežinia, kur ledas tvirtas, o kur jau pavojingas. Patys ruoniai tikino, kad elgiasi atsakingai.

„Pažymime eketes, stebime situaciją, nepaliekame jų bet kaip“, – tikino ruonis Darius.

Specialistai primena, kad ledo storis upėse ir ežeruose gali labai skirtis: vietose su srove ar kur vanduo gilesnis, ledas gali būti net 5–10 cm plonesnis nei aplink. Todėl, net jei krantai atrodo tvirti, rizika įlūžti išlieka.

Gelbėjimo tarnybų specialistai rekomenduoja laikytis kelių pagrindinių saugumo taisyklių: eiti ant ledo tik pažymėtomis ar patikrintomis trasomis, vengti tamsių ar drumstų vietų, neiti vienam, o turėti kartu draugą ir būtinas saugos priemones – virvę, gelbėjimosi liemenę ar striukę, kuri padeda išlikti ant vandens paviršiaus.

Taip pat svarbu stebėti orų prognozes ir ledo sąlygas. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų