Kauno apskrityje užfiksuotas pirmas šiais metais stabligės atvejis. Kauno klinikų Intensyvios terapijos skyriuje gydomas 62 metų kaunietis, kuriam stabligės diagnozė pasireiškė gana sudėtingais simptomais. Ligonio būklė yra sunki, pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras. Tą patvirtino ir Kauno klinikų atstovai.

Nustatyta, kad ligonis galėjo užsikrėsti prieš 10 dienų, kai susižeidė savo sode užmynęs medžio šaką. Nors teikiant būtinąją pagalbą ir buvo suleista viena vakcinos nuo stabligės dozė, tačiau, anot specialistų, to neužteko ir šią traumą teko prisiminti atsiradus tipiniams stabligės simptomams. Specialistams nepavyko išsiaiškinti, ar ligonis iki sužeidimo buvo skiepytas nuo stabligės.

Stabligę sukelia toksiną gaminanti Clostridium tetani bakterija. Dažniausiai stabligė prasideda kramtomųjų raumenų spazmais, lydimų kaklo nejudrumu, pasunkėjusiu rijimu ir pilvo raumenų įtempimu. Kiti požymiai: karščiavimas, prakaitavimas, padidėjęs kraujospūdis, didesnis širdies susitraukimų dažnis. Spazmai, atsirandantys 3-4 savaitę, gali trukti po keletą minučių. Visiškai pasveikstama per kelis mėnesius. Tačiau dėl spazmų gali lūžti kaulai, stuburo slanksteliai, padidėti kraujo spaudimas, atsirasti širdies ritmo sutrikimai, antrinė infekcija. Didelė mirties tikimybė.

Kasmet Lietuvoje registruojama po 2-6 stabligės atvejus. Pusė susirgusiųjų miršta. Beveik visi susirgusieji – vyresnio amžiaus asmenys, kurie niekada nebuvo skiepyti. Anot specialistų, nustatyta, kad bėgant metams skiepų suformuotas imunitetas mažėja, todėl rekomenduojama suaugusiems asmenims pasiskiepyti papildomai viena vakcinos doze kas 10 metų, juolab kad skiepijama nemokamai.

Medikų teigimu, persirgus stablige imunitetas nesusiformuoja, nes ligai sukelti užtenka labai mažo toksino kiekio. Todėl persirgusiam stablige pacientui turi būti paskirta pirminė imunizacija, arba revakcinacija.