– Kokie sovietiniai paminklai Kaune pirmiausia sulauks tokios lemties, t.y. bus nukelti ir galbūt kažkur išvežti? Kada tai įvyks?
– Na, reikėtų pradėti nuo to, kad Kauno mieste, turbūt kitaip nei kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, viešose erdvėse iš tikrųjų beveik nėra likę jokių sovietinių ideologinių reliktų, na, kurie vaizduotų kažkokius sovietinius simbolius, ginklus ir panašiai, todėl pas mus situacija yra šiek tiek subtilesnė. Iki šių dienų mes turime išlikusius Aukštųjų Šančių karių kapinėse stovinčius paminklus, vaizduojančius sovietinį karį, na, bet be ginklo ir be tarybinių simbolių. Taip pat yra paminklas, vaizduojantis gedinčią motiną, jis vadinasi „Motina tėvynė“. Ant jo taip pat nėra jokių tarybinių simbolių. Vis gi dabartinėje įvykių šviesoje, reaguojant į nuotaikas visuomenėje, buvo priimtas sprendimas su jais pasielgti – konkrečiai nenorėčiau pasakyti, kokių priemonių imsimės –, bet yra priimtos priemonės. Iki gegužės 9-osios bus tikrai imtasi tam tikrų priemonių ir vaizdas karių kapinėse pasikeis. Nenorėčiau labai tiksliai įvardinti kaip.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Dažniausiai sovietiniai paminklai būna iškeliami į Grūto parką, tačiau, jeigu Lietuvoje tai įvyktų masiškai, ir tų sovietinių paminklų nebenorėtų nė vienas miestas, tai Grūte galbūt nebeužtektų vietos visiems paminklams. Ką tada reikėtų daryti?
– Na, čia klausimą turbūt reikėtų adresuoti patiems Grūto parko savininkams ir valdytojams. Mes turėtume porą objektų, kuriuos galėtume perduoti Grūto parkui ir, manau, kad jie ten tiktų. Aišku, pats Grūto parkas turėtų parodyti iniciatyvą, jeigu jiems tie objektai būtų įdomūs.
– Jeigu Grūto parkas staiga sako: „Nebėra vietos“. Ką tada Kauno miesto savivaldybė darytų?
– Na, nematau tame didelės problemos: yra vietų, kuriose galima sandėliuoti. Kauno miestas tikrai rastų vietą, kur būtų galima padėti, kad tie daiktai nebūtų kažkur garbiose, viešai prieinamose vietose. Rastume, kur juos saugoti ir laikyti.
– Pakalbėkime ne apie paminklus. Svarstoma pervadinti kai kurias Kauno įstaigas ir vietas, tai nebus vien tik Aleksandro Puškino gimnazija. Kas dar?
– Čia nėra prie kažkokių labai tarybinių simbolių, kurių, kaip minėjau, Kaune jau nėra senokai, bet yra Salomėjos Nėries gatvė, Palemone, prie Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus. Šį klausimą ir reikėtų pasvarstyti, padiskutuoti. Aš negaliu pažadėti, kad 100 proc. bus priimtas sprendimas pakeisti šį pavadinimą, jo atsisakyti, tačiau dėl to bent jau bus diskutuojama ekspertų, istorikų, menotyrininkų ir politikų darbo grupėje, kuri ir sprendžia šiuos klausimus. Jie suformuluos rekomendaciją, kurios pagrindu Kauno miesto savivaldybės taryba jau galėtų priimti sprendimą dėl tokios gatvės pervadinimo.
– Minite ir tuos žmones, kurie būdami rusais, daug prisidėjo prie Lietuvos gerovės. Ir jų vardų gatvės, sakote, niekur neišnyks.
– Taip, be abejo, norėčiau pabrėžti tai, ką ir gerbiama premjerė pabrėžė tik prasidėjus karui Ukrainoje, kad mes tikrai nenorime atstumti Lietuvos valstybei lojalių Rusijos tautybės asmenų. Mes tikrai vertiname jų indėlį į mūsų valstybės „statybą“. Tokių buvo visais laikais. Rusų diaspora Lietuvoje gyveno nuo seniausių laikų, nuo Viduramžių, ir Kaune mes turime tikrai pasižymėjusių rusų tautybės įvairių sričių profesionalų. Jų atminimą mes labai vertiname ir laikome pagarbiai.
