Kauno mokslininkai sukūrė medžiagą, padėsiančią Ukrainos kariams, netekusiems galūnių.
„Skirta amputuotų galūnių gydymui, kadangi po amputacijos labai svarbus yra gijimo procesas iki protezavimo. Protezavimas svarbus todėl, kad žmogui suteikiama galimybė sugrįžti į normalų gyvenimą“, – kalbėjo KTU mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorė Daiva Mikučionienė.
Pirmieji naujovę bando kariškiai, tačiau profesorius pabrėžia – galūnių sužalojimų yra tiek daug, kad ši pagalba bus svarbi ir civiliams.
„Pagalba sužeistiems po įvairių sprogimų, nes būtent galūnės yra labiausiai pažeidžiamos. Apie 20 proc., jeigu neklystu, visų sužalojimų įvyksta užlipus ant minos, o minos liks ir po karo. Taigi tai – dešimtmečių problema, jei ne ilgiau“, – teigė KTU mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorius Rimvydas Milašius.
Ukrainos karo ligoninėse žaizdos dezinfekuojamos ultravioletiniais spinduliais, tačiau jie kenkia sveikiems audiniams. Kauno mokslininkai sukūrė saugesnę alternatyvą – specialiai apdorotą medžiagą, turinčią tą patį poveikį, bet be žalos.
„Mūsų tie įtvarai yra specialiai apdoroti tam, kad apsaugotų nuo perteklinės spinduliuotės – paliekama tik ta žaizdos vieta, kurią reikia paveikti spinduliais. Tai yra tam tikras cheminis apdorojimas“, – aiškino D. Mikučionienė.
Visa paslaptis, pakeitusi pavojingą spinduliuotę, – varis.
„Jis žinomas kaip stiprus baktericidas, kuris vėliau tarnauja ir kaip antibakterinė priemonė viso gydymo metu. Ši metodika, kurią sukūrėme su kolegomis ukrainiečiais, pasižymi tuo, kad antibakterinis poveikis išlieka net ir po daugkartinio skalbimo“, – sakė D. Mikučionienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ši medžiaga išsiskiria savo forma – neturi jokių siūlių.
„Labai svarbu suformuoti lygų rando paviršių amputuotos bigės vietoje, nes jeigu rando paviršius yra nelygus, tai turi įtakos nuospaudų, netgi žaizdų susidarymui“, – pasakojo D. Mikučionienė.
Medžiaga prisitaiko prie kiekvieno žmogaus – ji tarsi žino, kokios formos turi būti.
„Sukūrėme tokius įtvarus, kurie būtų tikslios kompresijos kiekvienam individualizuotam pacientui“, – teigė profesorė.
Šie tvarsčiai gali pakeisti įprastus medicininius.
Viskas, kas planuota prieš karą, kaip taisyklė, karo metu nebeveikia.
„Darome mechaninius, ciklinius bandymus, reiškia, bandinys paruošiamas, įdedamas į griebtuvus ir cikliškai daug kartų tampomas aukštyn–žemyn, iš esmės imituojant dėvėjimo sąlygas“, – aiškino laboratorijų centro laborantas Tomas Simonaitis.
Pasak profesoriaus, karo metu anksčiau veiksmingos priemonės nebeveikia, todėl reikalingos naujos technologijos.
„Karas keičia labai daug ką, technologijas keičia visas. Aš nekalbu apie karybą, bet lygiai tas pats keičia supratimą, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti, ir apie kitus dalykus. Viskas, kas planuota prieš karą, kaip taisyklė, karo metu nebeveikia. Tai čia irgi šitas variantas yra būtent karo pasekmė“, – kalbėjo R. Milašius.
Pirmieji tvarsčius jau išbandė ukrainiečiai. Mokslininkai sako, kad vėliau jie gali būti naudojami ir Lietuvoje.
