Aleksandro Stulginskio universiteto paviljone penktadienį vyko 15-oji Aukštųjų mokyklų mugė, kurioje su savo siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka moksleivius, jų tėvus ir mokytojus supažindino 39 Lietuvos aukštosios mokyklos.

„Tokio pobūdžio mugėse abiturientams yra suteikiama puiki galimybė daugiau sužinoti apie dominančias studijas, gauti tikslius atsakymus į rūpimus klausimus bei pagilinti jau turimas žinias apie aukštąjį mokslą ir jo galimybes. Kasmetinės mugės metu aukštosios mokyklos padeda atsakyti į dažnai iškylančius klausimus: ką daryti, ką rinktis, kur eiti ir kuo būti“, – teigė parodos atidaryme dalyvavęs Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šių metų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka beveik nesiskirs nuo praėjusių metų. Vienintelė naujiena – norintiems pretenduoti į valstybės finansuojamą aukštąjį mokslą atsiranda prievolė laikyti valstybinį matematikos egzaminą.

Dar viena naujiena šiemet yra ta, kad pateikti prašymus ir dokumentus studijuoti elektroniniu būdu jau galės ir iki 2010 m. bendrojo lavinimo mokyklas baigę asmenys. Visa kita lieka kaip ir ankstesniais metais: teikdami prašymus stojantieji galės pateikti iki 9-ių pageidavimų, vyks trys priėmimo etapai, po kiekvieno iš jų stojantieji gaus vieną kvietimą (į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą).

„Jau prieš dvejus metus buvo aišku ir moksleiviai iš anksto buvo informuoti, kad norint pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose nuo 2016 m. reiks būti išlaikius ne tik valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos, bet ir matematikos egzaminus (išskyrus menų studijų programas). Šių egzaminų neišlaikius durys į aukštąsias mokyklas visiškai neužsidaro, tačiau už studijas teks mokėti savo lėšomis“, – sako P. Žiliukas.

Skaičiuojama, kad dėl demografinių rodiklių šiemet į aukštąsias mokyklas studijuoti atvyks 9 proc. mažiau abiturientų, dėl šios priežasties maždaug 5 proc. mažėja valstybės finansavimas (studijų krepšeliams, studijų stipendijoms ir tiksliniam finansavimui), išskyrus informatikos studijas, kurioms finansavimas didinamas apie 50 proc.

„Studijų kaina pakito nedaug, kiekviena studijų programa pabrango maždaug 20-30 Eur“, – sakė P. Žiliukas.

Tiksliai sužinoti ir gauti konkrečių patarimų, kokius egzaminus reikia išlaikyti ir kokį konkursinį balą pasiekti norint įstoti į norimą studijų programą, buvo galima Aukštųjų mokyklų mugės metu. Pasitikrinti savo galimybes įstoti į vieną ar kitą studijų programą moksleiviai taip pat gali pasinaudodami konkursinio balo skaičiuokle internete.

Didžiausias LAMA BPO prezidento patarimas abiturientams – laikyti valstybinius brandos egzaminus, kad stojant į aukštąsias mokyklas užtikrintum galimybę gauti valstybės paramą. „Taip pat labai svarbu pasikliauti savimi ir savo norus vertinti kritiškai. Ir žinoma, nepražiopsoti priėmimo etapų, kai prašoma patvirtinti savo duomenis. Brandos egzaminų laikymas ir būsimų studijų pasirinkimas – labai atsakingas gyvenimo momentas“, – pažymėjo P. Žiliukas.

Vasario 4-6 dienomis Vilniaus parodų rūmuose „Litexpo“ vyks tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2016".