„Nuo idėjų, kurios iš pradžių atrodė kaip naujieji Vasiukai, pamažu priėjome iki realaus projekto“, - šypsojosi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Miesto vadovas penktadienį pristatė grandiozinį 40 mln. eurų vertės projektą. Jį įgyvendinus senutėlis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras virstu vienu moderniausių ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Europoje.

Pasikeis neatpažįstamai

Legendinėje Kauno sporto halėje penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje su Kauno vadovais dalyvavo ir šalies premjeras Algirdas Butkevičius, Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir kiti garbūs svečiai.

Projekto iniciatoriai išsamiai papasakojo, kaip po keleto metų turėtų atrodyti Ąžuolyno parko prieigos. Planuojama, jog iki 2018 metų, kai bus minimas Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-asis jubiliejus, ši kauniečių mėgiama poilsio ir pramogų vietovė pasikeis neatpažįstamai.

Daugiafunkcis sporto ir laisvalaikio kompleksas apims S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, Sporto halę, lengvosios atletikos apšilimo aikštelę, Dainų slėnį ir kitas aplinkines teritorijas.

Darbo grupės, rengusios teritorijos sutvarkymo pasiūlymą, vadovas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Jonas Audėjaitis, papasakojo, jog didžiausias dėmesys bus skirtas stadionui bei jo prieigų sutvarkymui.

Planuojama, kad šiuo metu didžiausias Lietuvoje, apie 9 tūkst. sėdimų vietų turintis S.Dariaus ir S.Girėno stadionas išsiplės dvigubai – iki 18-20 tūkst. vietų. Plėtra vyks pastatant papildomas tribūnas bei renovuojant senąsias bei išsaugant aikštelės veją. Tokiu būdu stadionas įgis ovalo formą, bus pridengtas stogu. Ne menkesnės permainos numatytos stadiono ūkinėse patalpose ir greta esančiuose statiniuose. Kalbama ne tik apie biurų, sporto klubų, maitinimo įstaigų, bet ir vaikų darželio bei kitų veiklos ir traukos zonų atsiradimą.

Gaivins senus objektus

Lengvosios atletikos apšilimo aikštelės vietoje ketinama pastatyti aukščiausius reikalavimus atitinkantį maniežą su 1000 žiūrovų vietų tribūnomis. Taip pat į planą įtrauktas teritorijos tarp stadiono, Halės ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) sutvarkymas. Nepamiršta ir Dainų slėnio rekonstrukcija, numatant ir eskalatorių, kuriais pėstieji galės nusileisti į Tunelio gatvę ar Stoties rajoną, taip pat pėsčiųjų ir bėgimo takų bei apšvietimo Ąžuolyne įrengimas.

„Mūsų tikslas – atgaivinti tuos objektus, kuriuos jau turime. Prikelti juos naujam gyvenimui. Norime, jog Kauno sporto halė taptų daugiafunkciu centru, pritaikytu konferencijoms, renginiams, koncertams. Visiškai sutvarkius S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, jis pradėtų pilnai išnaudoti savo traukos potencialą. Lengvosios atletikos manieže galėtų vykti ir tarptautiniai renginiai, o baze galėtų naudotis ir šalia esantis LSU“, - rodydamas vizualizacijas aiškino J.Audėjaitis.

Jo žodžiais, plečiantis objektams iškiltų žiūrovų atvykimo ir išvykimo bei automobilių statymo klausimas. Jį ketinama išspręsti racionaliai išnaudojant jau greta stadiono esamas parkavimo aikšteles. Taip pat numatytas parkavimo vietų greta senojo lengvosios atletikos maniežo Aušros gatvėje įrengimas bei Radvilėnų gatvės atkarpos prie Zoologijos sodo rekonstrukcija, maksimaliai išplečiant parkavimo vietų skaičių.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė vylėsi, kad ten vietos atsiras ir Sporto muziejui. Suplanuota, kad Ąžuolyne turėtų būti sukurta ir vadinamoji Šlovės alėja, skirta pagerbti Lietuvos sportininkams.

Finišas – ne už kalnų

„Buvome daug girdėję apie kurtus planus atnaujinti Kauno sporto halę, apie S.Dariaus ir S.Girėno stadiono perspektyvas, tačiau tai taip ir liko tik kalbos. Pradėjęs dirbti meru, sukviečiau architektus, paveldosaugininkus, sporto bendruomenės atstovus bei kitus specialistus ir pradėjome realius darbus“, - pasakojo V.Matijošaitis.

Jo žodžiais, kaip ir kiekviename projekte. vienas svarbiausių klausimų, yra finansavimas. Šiuo atveju stipriai pasistūmėta į priekį. Jau užsitikrinta apie 60 proc. iš reikiamų 40 mln. eurų. 16 mln. eurų šiems projektams numatyta iš Europos Sąjungos (ES) fondų, 7 mln. eurų skirs pati savivaldybė, o dar 1 mln. eurų atseikės europinius projektus administruojanti Vidaus reikalų ministerija. Visos šios lėšos jau yra užtikrintos, ir tai leis statybos darbus pradėti jau kitąmet. Dėl trūkstamų 16 mln. eurų Kauno miesto savivaldybė kreipsis į Vyriausybę – bus prašoma šį kompleksą įtraukti į Valstybės investicijų programą.

„Manau, kad rasime būdų prisidėti prie šio puikaus projekto. Žinote, aš dažnai girdžiu apie grandiozinius vieno ar kito miesto planus, tačiau neretai jie ir baigiasi kalbomis. Šiuo atveju nuo kalbų pereinama prie konkrečių darbų“, - dėstė A.Butkevičius.

Pasak V.Matijošaičio, projektas netrukus gaus dar vieną impulsą. Jau kitą savaitę Kauno miesto taryba patvirtins Integruotų teritorijų vystymo programas. Kadangi rengėjai jau yra pasidarę investicinius projektus, beliks pasirašyti sutartis su Vidaus reikalų ministerija. Techninių projektų rengimas truks apie pusmetį, vėliau vyks rangovų konkursai.

„Galime tikėtis, jog statybos darbai prasidės jau 2016 metų vasarą, o 2017 ar 2018 metais džiaugsimės šio sumanymo rezultatais“, - žadėjo meras V.Matijošaitis.