Praėjusią vasarą merkęs lietus šiemet apėjo Lietuvą, o saulės spindulių išsiilgusius kraštiečius tropiniais karščiais ėmė spirginti dar nė neprasidėjus kalendorinei vasarai.

Atrodo, kad ruduo taip pat nusprendė pasipuikuoti. Grybai miškuose prasidedant lapkričiui jau mažai ką stebina. Tuo metu žmonės virtualioje erdvėje vis dar dalijasi nuotraukomis su pasivaikščiojimų laimikiais – samanose pūpsančiomis voveraitėmis ar ūmėdėmis, nuo ilgo rymojimo pakeitusiomis spalvą.

Į kompaniją grybams – laukinės uogos. Pastarųjų bent aplink Kauną galima rasti sočiai. Pradedant nago dydžio braškėmis kauniečių lysvėse, baigiant avietėmis miške.

"Dukros krūmuose prisirinko pilnus delnus. Vienos avietės buvo prisirpusios, kitos – dar žalios", – netikėtomis rudens vaišėmis pušyne Aukštojoje Panemunėje džiaugėsi kaunietė Ana.

Vienos avietės buvo prisirpusios, kitos – dar žalios.

Rudens šėlionės sutrikdė ir kitų augalų ritmą. Dar visai neseniai Kėdainiuose žmonės fiksavo apsipumpuravusias obelis ir vyšnias, o štai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pričiuptas rododendrų žydėjimas. Įvairiaspalviais žiedais čia nusagstyti smirnovo, kaukazinio, plaukuotojo, mėlynojo ir kitų rūšių rododendrų krūmai.

"2018 m. lapkričio 7 d. rododendrų "durnavojimai", – VDU Botanikos sodo dendrologė dr. Asta Malakauskienė savo feisbuko paskyroje pasidalijo trečiadienio atradimais.

Paklausta, ar įprastinį augalų ritmą sutrikdė neįprastai šiltas ruduo, mokslininkė tuo neabejojo, tačiau "Kauno dienai" pateikė dar vieną versiją. "Taip, dėl šilumos ir galbūt dar šiek tiek įtakos turėjo vasaros sausra, kai rododendrai privargo nuo karščių, o paskui atsigavo rudenį palijus", – svarstė specialistė.

Anot VDU Botanikos sodo specialistų, šį rudenį ilgiau nei įprastai žydi ir daugiau gėlių. Antai iš egzotiškesnių kraštų kilusios kanos, dar žinomos kaip pipytės, arba durnaropės paprastai baigia žydėti spalio pradžioje. Vėliau jas nukanda šalnos. Šiemet augalai žydi iki šiol.