"Vertinant sergamumą kaip epideminį, svarbūs ir kiti rodikliai: gripo atvejų dalis tarp visų susirgimų, laboratoriškai patvirtintų gripo atvejų skaičius, dėl gripo hospitalizuotų asmenų skaičius. Taip pat vertinama sergamumo dinamika", – portalui kauno.diena.lt aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė.

Praėjusią savaitę rodiklis siekė 92,2 atvejus 10-čiai tūkst. gyventojų, o gripo atvejų per savaitę padaugėjo nuo 4 iki 11, skaičiuojant atvejus, tenkančius 10-čiai tūkst. gyventojų. 

"Lyginant su ankstesne ir vėlesne savaitėmis matome, kad sergamumas buvo padidėjęs epizodiškai, tai yra, sergamumo augimo patvirtinti negalime. Taip pat gripo atvejų dalis tarp visų susirgimų sudaro vos 0,1 proc.", – teigė K. Rudžinskaitė.

Ji kalbėjo, kad dažniausiai Kauno mieste gripo epidemija būna skelbiama gripo atvejams  pasiekus bent jau 15 proc. visų savaitės ŪVKTI. "O teisės aktai reglamentuoja, kad klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Gripo viruso Lietuvoje ir apskrityje plitimas laboratoriškai dar nėra patvirtintas. Taip pat Kauno mieste nėra hospitalizuotų dėl gripo asmenų", – skaičiavo patarėja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centras informuoja, kad gripo epidemija skelbiama siekiant įspėti gyventojus apie gripo virusų plitimą ir atkreipti dėmesį į apsaugos priemonių naudojimo pradžią. "Vertinant visus kriterijus, matome, kad gripo virusas dar nepradėjo plisti, todėl skelbti gripo epidemiją šiuo metu yra netikslinga", – aiškino K. Rudžinskaitė.

Vertinant Kauno apskritį, per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo Kėdainių ir Prienų rajonuose, kitose Kauno apskrities teritorijose – sumažėjo. Didžiausias – Kauno mieste, mažiausias Birštone – 26,5 atvejo 10-čiai tūkst. gyventojų.