„Putino Rusija baiminasi dviejų dalykų: savo tautos solidarumo ir pasaulio solidarumo, ypač Europos solidarumo. Jeigu mes mąstysime vienomis kategorijomis, aš įsitikinęs, kad pasieksime pergalę, nes agresyvi, provokacinė politika būtent to ir bijo“, – penktadienį Kaune vykusiame Baltijos ir Juodosios jūrų šalių forume kalbėjo V.Juščenka.
Jis pabrėžė, kad didžiausia problema Rytų Europoje – ne ekonominiai ar socialiniai veiksniai, bet augantis užšaldytų konfliktų skaičius. Pasak buvusio Ukrainos lyderio, Europoje nėra praktikos, kaip šiuos konfliktus spręsti. Be to, išspręsti šiuos konfliktus, pasak jo, galima tik susitarus dėl vieningo jų vertinimo visoje Europoje.
„Puikiai suprantame, kad karo klausimas – ne tik militarizavimo klausimas: agresija vyksta ir kalbiniu pagrindu, okupacija būna kultūrinė ir kitokia. Trumpai tariant, nereikia klausti, kam skambina varpai šiandien: jie gali skambinti portugalams, rytoj – Baltijos tautoms. Mes turime išmokti atsakyti į iššūkius, kurie egzistuoja mūsų regione“, – kalbėjo V.Juščenka.
Apie solidarumą kalbėjo ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa), vadovavęs tokio paties pavadinimo judėjimui. Pasak buvusio Lenkijos lyderio, tai, kas veikė praeityje, gali būti priemone spręsti ir šių dienų iššūkius.
„Kai šiandien man kas nors sako, kad nesusitvarkysime su Ukrainos ir Rusijos problemomis, sako, kad nebus Europos vienybės, aš noriu pasakyti: man kažkada jau sakėte, kad bus atominis karas ir tik jis pakeis pasaulį. Ir matote, nereikėjo jokio karo. Užteko mūsų tinkamo solidarumo. O kas yra solidarumas? Jeigu negali pakelti tam tikro svorio, tai paprašyk, kad kiti tau padėtų. Kai teko kovoti devintajame dešimtmetyje, ta našta buvo Sovietų sąjunga ir komunizmas. Reikėjo organizuoti visą Lenkiją, kreiptis į Europą, į pasaulį pagalbos ir būtent dėl to tai pavyko“, – įsitikinęs L.Walesa.
Bendrumo svarbą pabrėžė ir buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, jo teigimu, humanizmas, tarpusavio pasitikėjimas ir atvirumas – vienintelis kelias Europai.
„Dialogas, pasitikėjimas, pagarba ir šiandien, kai Europą ir pasaulį krečia ne viena politinė ir vertybinė karštligė, neprarado savo vertės. Ko gero, šiandien tai dar didesnės, dar svarbesnės vertybės“, – teigė kadenciją baigęs prezidentas.
Diskutavo apie Europos ateitį
Kaune vykusio forumo „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“ metu buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai diskutavo apie Europos ateitį.
Forume dalyvavo buvę Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis (Lietuva), Viktoras Juščenka (Ukraina), Leonidas Kučma (Ukraina), Petru Lučinskis (Moldova), Arnoldas Riutelis (Estija), Lechas Valensa (Lenkija) ir Genadijus Burbulis (Rusija).
Renginys suteikė išskirtinę progą Lietuvoje išklausyti „Išminčių tarybos“ narius, sukaupusius didelę praktinę politinę patirtį. Kovo 11-osios išvakarėse surengto forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kaune susirinkę politikai, visuomenės ir akademinio pasaulio atstovai taip pat sudalyvavo forumo metu surengtoje diskusijoje „Universitetų dialogas: tikslai, misija ir praktikos“.
G. Burbulis, Rusijos TFSR valstybės sekretorius 1991–1992 metais, diskusijoje priminė praėjusiais metais Kijeve vykusio pirmojo forumo metu įsteigtą Tarptautinį Baltijos ir Juodosios jūrų tyrimų ir konsensusinių praktikų centrą – instituciją, skirtą bendrai regiono šalių taikdariškai veiklai, kovai su globaliniais iššūkiais ir regioninėmis grėsmėmis. Pasak svečio, norint pakeisti dabartinę situaciją, reikia nuolat bendradarbiauti – tiek su dabartiniais ar buvusiais politikais, tiek su akademine bendruomene.
„Reikia naujų, šiuolaikinių ir konstruktyviai įgyvendinamų konsensusinių praktikų – suprasti, kaip bendradarbiauti, išvengti nepasitikėjimo ir konfrontacijos, nustoti ginti tik savo interesus. Mums visiems reikalinga visiškai kitokia paradigma, kitoks tarpusavio supratimo, palaikymo ir atsakomybės diskursas“, – sakė G. Burbulis.
Politikas pakvietė VDU surengto forumo dalyvius pritarti sprendimui užmegzti dialogą su universitetais – surengti kasmetinį konkursą, kurio dalyviai būtų kviečiami vykdyti tyrimus, susijusius istorinių konsensusinių situacijų stebėjimu, konfliktologija ir prognostika.
VDU rektorius, profesorius Juozas Augutis pritarė, kad dialoge turi dalyvauti aukštosios mokyklos.
„Universitetai visada buvo siejami ne tik su mokslu, žiniomis, proto lavinimu, bet ir su sąmoningo, pilietiškai ir moraliai atsakingo žmogaus ugdymu. Beje, šiuo metu vykstanti viešoji diskusija dėl universitetų tinklo pertvarkos daug ką pasako apie politinius procesus bei sąmonės tendencijas mūsų šalyje. Universitetai vertinami tik taikant kaštų ir naudos analizę, o jiems skiriamos lėšos laikomos išlaidomis, bet ne investicijomis į mūsų ateitį. Universitetų funkcija redukuojama iki darbo jėgos rengėjų. Palietus valdžios, galios klausimus, mes sunkiai mezgame dialogą ir dažnai mieliau aukojame įsitikinimus bei vienas kitą“, – kalbėjo VDU rektorius ir kartu pasidžiaugė studentais ir dėstytojais, kurie imasi atsakomybės už savo aplinką ir dirba jai, užuot ją palikę.
Susitikime taip pat kalbėjo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kuris priminė realią politinę padėtį – pasak jo, sutarimo turime siekti ten, kur galime, tačiau jo nebus esminiais klausimais, tokiais kaip santykiai su Vakarais, Baltijos šalimis ir Ukrainos teritorinis vientisumas. Vis dėlto, jis taip pat akcentavo ryšių palaikymą.
„Istorija parodė, kad net siaubingiausiais Šaltojo karo metais buvo palaikomi ryšiai, tam, kad būtų išvengta karinių veiksmų dėl nepakankamos komunikacijos. O šiandien akademinė bendruomenė privalo sumažinti įtampą, išlaikyti ryšius, akademinius mainus tarp Rusijos ir vakarų. Bet koks indėlis, ypač universitetų, čia yra be galo svarbus“, – pabrėžė ambasadorius.
Renginio pabaigoje žodį tarė V. Landsbergis. Profesorius pažymėjo, jog universitetai turi būti atsvara politikoje vyraujančiai jėgos kultūrai – mokyti tolerancijos ir dialogo, kuriuo nesiekiama apgaudinėti, žeminti ar primesti savo tiesas.
„Dialogas tarp universitetų – labai gerai, bet ar pačiame universitete vyksta dialogas? Jei to nėra, tai apie ką jis gali kalbėti su kitu universitetu? Jis gali tik lozungais kalbėti. O kažkas ne kalba, o veikia ir nori įgyvendinti ne dialogo, o diktato kultūrą – paklusnumo ir marionečių visuomenės kultūrą. Universitetai čia turi priešintis ir būti civilizacijos bastionas“, – sakė V. Landsbergis.
Naujausi komentarai