Nei prastas oras, nei apsiniaukęs dangus nesutrukdė kauniečiams sekmadienį užpildyti Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelio. Dvidešimt antrą kartą Kovo11-ąją čia susirinkę lietuviai minėjo viena didžiausių švenčių šalies istorijoje – Nepriklausomybės atkūrimą.
Trispalvių vėliavų jūroje paskendęs sodelis, stebint nebyliems Lietuvos didvyrių biustams ir skambant Justino Marcinkevičiaus eilėms vaikams, atgijo. Pirmąsias nepriklausomybės dienas atsimenantys šauliai, jų pėdomis sekantys jaunieji šauliukai, moksleiviai, kariškiai ir paprasti kauniečiai savo rankose laikė trispalves vėliavas.
Po miesto mero Andriaus Kupčinsko sveikinimo, savo žodį tarė ir jaunimas.
„Tai diena, kai lietuvių tauta susigrąžino galimybę kurti laisvę, dabartį ir ateitį. Noriu palinkėti visos moksleivijos vardu, kad atrastume jėgų būti vieningi. Didžiuokimės savo Tėvyne, branginkime ją – tegul Lietuva mus jungia dabar ir visados“, – susirinkusiuosius visų miesto moksleivių vardu sveikino S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos moksleivis Klaudijus Melys.
Nors Nepriklausomybės atkūrimas turėjo suvienyti lietuvius, čia neišvengta ir politikos – prie Nežinomo kareivio kapo žengė ryškia partine simbolika pasidabinę politinių partijų atstovai: „Tvarka ir teisingumas“, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, liberalcentristai. Vėliau gėles dėjo visi norintieji.
Po trijų simbolinių šūvių už laisvę, nepriklausomybę ir Kauną, miestiečiai kartu su moksleiviais sustojo į gyvą grandinę nuo Karo muziejaus iki Laisvės paminko. Iš miesto mero paleista Lietuvos trispalvė keliavo per visos gyvoje grandinėje stovinčių žmonių rankas. Ji vėliau perduota pėsčiųjų žygiui per Kauną. Žygio tikslas – budinti tautinį sąmoniškumą, o jo maršrutas tęsėsi iki Botanikos sodo ir atgal.
Visą dieną Kaune vyks šventinė programa – koncertuos įvairios grupės, liaudies kolektyvai. Iki vakaro šurmuliuos ir Kaziuko mugė.
Naujausi komentarai