Biblioteka vietoje sporto

Daug vaikštinėjančių, vienas kitas sportuojantis. Ramūs pokalbiai tarpusavyje prisėdus ant suoliuko, laisvalaikis su dviračiu, riedlente pavieniui ar su bendraamžiais, sveikatinimosi valandėlė ant viešų treniruoklių Šilainių, Dainavos parkuose ar Nemuno saloje, numatytas maršrutas pėstute pasiramsčiuojant ramentu mėgaujantis saulėtu oru ir tik savo paties kompanija.

Reikia daryti, judėti. Bet yra žmonės, kurie mėgsta sportą, ir žmonės, kurie nemėgsta.

Šeštadienį kiekvienas kaunietis leido savaip, savu tempu. Kol vieni širsta dėl suardytų dienotvarkių, didėjančio svorio, nuplaukusių laisvalaikio ar darbo planų, kiti stengiasi džiaugtis tuo, ką turi, ir pripažįsta atvirai: kas nori, kas ieško, tas randa ir būdų, ir galimybių judėti, o tingėti yra žmogiška.

"Jei ne šuo, tikrai niekur neičiau. Aš – namisėda. Tokia buvau prieš karantiną, tokia būsiu ir po jo", – neslėpė ant suoliuko parke trumpam prisėdusi moteris. "Su Rikučiu apsuksim dar ratuką ir šiandien man tikrai pakaks", – sakė nedidelio amsiuko savininkė Ona Jonaitienė, vaikštinėjusi "Santarvės" parke Šilainiuose. Vakare pagal susitarimą jos augintinį pavedžios kaimynė. "Dalinė globa", – juokėsi moteris.

Jei vienus į lauką iškrapšto augintiniai, kitus – poreikis užsukti į biblioteką. "Baikit, baikit, ko aš lipsiu ant treniruoklio? Sode nusidirbau visus darbus, kaip voverė prisikaupiau maisto atsargų. Nusipelniau poilsio. Ruošiuosi žiemojimui šiltame bute", – juokėsi pensininkė Vida Rimkienė, sutikta prie vaikų žaidimų aikštelės. Ji pasakojo, kad išsiruošė į biblioteką, kad turėtų, ką toliau veikti vakarais. "Knyga man geriau už bet kokį sportą ir televizorių", – teigė kaunietė.

Sportą pavogė karantinas

Šilainiškės Rūtos su sūnumi šeštadienis turėjo prabėgti miške, bet mažasis šiam sumanymui paskutinę minutę paprieštaravo, todėl abu tradiciškai vaikštinėjo ir bėgiojo vietiniame parke.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Rūtos treniruokliai parke netraukia – trūksta motyvacijos. Ji čia dėl sūnaus, kuris viskuo domisi. Ypač smagu abiem užpūškuoti į kalniuką ir paskui kartu bėgte nuo jo leistis.

Moteris iki karantino paskelbimo kovo mėnesį lankė sporto klubą. "Kai susimoki pinigus, nesinori, kad jie nueitų veltui, tada ir lankai treniruotes. Juk, atrodo, būtų galima namie sportuoti, bet neturiu kantrybės. Sporto klube kita aplinka – ten nėra kaip nesportuoti", – atvirai dėstė jauna mama.

Su pirmuoju karantinu sporto klubo jos gyvenime nebeliko. "Metėme sportus, namie užsisėdėjome ir įpratome, pamiršau, kas tai yra sportas. Oi, į svarstykles seniai nežiūriu. Kai nebelankau treniruočių, prastesnė savijauta, atrodo, kad ir galva sunkiau dirba, vangumas jaučiasi. Bet po pertraukos labai sunku sugrįžti į sportą. Dar neprisiruošiau", – pasakojo kaunietė, o kol ji kalbėjo, trimetis sūnus susidomėjo didžiule bala.

Po širdies operacijos

Šilainiškis Povilas Januškevičius be parko ir jo treniruoklių neįsivaizduoja nė vienos savo dienos. 71 metų senjoras sakė, kad čia jį galima sutikti kasdien – sportuoja dėl sveikatos. Buvęs kandidatas į sportinės gimnastikos sporto meistrus profesionalias treniruotes apleido vos sulaukęs 22-ejų, tačiau rytinė mankšta liko jo rutinoje. Prieš septyniolika metų, kai buvo atlikta širdies operacija, ėmė judėti aktyviau.

Šeštadienio naktį pašalo, prie treniruoklių, kur vyrą ir sutikome, jis išsiruošė su pirštinėmis. Vaikščioti atsibostų, jam labiau prie širdies įvairūs pratimai. "Einu per visus iš eilės", – mostelėjo į treniruoklius vyras, visą gyvenimą dirbęs staliumi baldininku. Pasiteiravome, ant kurio treniruoklio sunkiausia? Pasirodo, jo negąsdina ir tas įrenginys, kur galima atlikti špagatą, ir kuo vėsesnis oras, tuo geriau.

"Taigi aš sportinę gimnastiką lankęs. Bet buvo mažai galimybių pasižymėti, be to, panelės, vestuvės, ir pasimiršo viskas. Ne viskas. Visada judėjau. Su vaikais krosiukus bėgiodavau. Tik senatvėje užsikišo kraujagyslės. Po operacijos ėmiau vėl daugiau judėti", – pasakojo šilainiškis.

Koks jo pažįstamų bendraamžių, draugų laisvalaikis per karantiną? Taip pat daug juda? "Tai kad mažai jų jau yra. Vienas invalidas, kiti išmirė. Pagrindiniai", – teigė Povilas.

Namie jis daro mankštą, sportuoja ant skersinio, jeigu pasitaiko lietingas oras. Koks prisitraukimų rekordas? "Dvidešimt padarau, bet jau sunkiai, reikia mažinti kūno svorį", – išpyškino vyras.

P.Januškevičius ant šių treniruoklių sportuoja kasdien. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jis tikino, kad savijauta pasikeičia vos porą dienų nepasportavus dėl blogo oro. "Kai nejudi, išvis tinginys ima. Per prievartą išeini, pripranti prie režimo, ir vėl gerai", – dėstė pašnekovas. Kol ryte Povilas lauke sportuoja vienas, jo žmona dar miega. Ji pasivaikščioti į lauką išsiruošia po pietų. "Kol kas abu dar esame judrūs. Kaip bus paskui, nežinia", – grįžo į treniruotę P.Januškevičius.

Prisitraukimai lauke

Ne vieno praeivio akys krypo į gretimais ant skersinio prisitraukimus dariusią Miglę Žilaitytę. "Kai sporto salės uždarytos, ieškome alternatyvų", – pasakojo banke dirbanti, o laisvalaikiu besidominti kūno rengyba ir vedanti šio sporto treniruotes mergina.

"Šiam karantinui pasiruošiau, bet treniruotės nebuvo sustojusios ir per pirmąjį, tik šiek tiek kitaip sportavome", – kalbėjo mergina. Ji sakė, kad per karantinus nemažai žmonių atitolo nuo sporto, bet yra ir tokių, kurie atvirkščiai, sustojus visuomeniniam gyvenimui ir prasidėjus darbui iš namų, atrado sportą.

"Žmonės per karantiną daugiau juda lauke. Naudingi ir tie patys pasivaikščiojimai. Jeigu nori judėti, visada galima rasti priimtinų būdų tai daryti", – teigė kaunietė, pridūrusi, kad pavasarį gal buvo sudėtingiau dėl to, kad buvo uždarytos ir lauko treniruoklių erdvės, ne tik sporto klubai.

M.Žilaitytė dirba iš namų, pasportuoti stengiasi ryte, o po darbo jungiasi su klientais į nuotolines treniruotes. Tokių treniruočių privalumas – nereikia gaišti laiko ir pinigų kelionei iki sporto klubo, sukti galvos dėl parkavimo, bet ne kiekvienas klientas namie turi reikiamą įrangą, be to, treniruočių salėje, kai esi stebimas trenerio, treniruotė yra vertingesnė, aplinka ir bendra atmosfera tarsi įpareigoja atlikti visus nurodymus, mažiau pagundų sukčiauti.

M.Žilaitytė pasakojo, kad dėl karantino vieni praranda ryšį su sportu, kiti atvirkščiai – ima daugiau judėti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Motyvacijos suteikia anūkai

"Čia yra sveikata", – ant bėgtakio Dainavos parke sakė ponia Natalija. Mankšta – kiekvieną rytą, apie 20 minučių, o dieną – ir valandėlė ant treniruoklių lauke. "Čia yra mano teritorija, ir dar ant dviračio nueinu", – rodė pašnekovė, kur sportuoja.

Moteris pasakojo, kad sportuoja nuo pat jaunystės. Sporto klubų nelankė ir nelanko, nes neturi pinigų, bet juda lauke ir namuose. "Galima ir patiems sportuoti, tik reikia netingėti", – patarė 77 metų energinga senjorė.

Motyvacijos, kaip pasakojo, jai labiausiai suteikia vaikai ir anūkai. "Vėlai gimdžiau ir vis galvojau, kad reikia rūpintis savimi, aš dar ir anūkams būsiu reikalinga", – šypsojosi moteris, į darbą Radijo gamykloje eidavusi pėstute, tai užtrukdavo apie pusvalandį. Jeigu reikia kažkur nuvykti, ir dabar stengiasi bent dalį maršruto įveikti pėsčiomis.

Ji juokėsi pasakodama apie šešių metų anūko pasiekimus. Berniukas juda ant treniruoklių, po parką, o paskui močiutei rodo ranką ir džiaugiasi: "Matai, kokie mano raumenys? Pusę centimetro paaugo."

Ponia Natalija prasitarė, kad judėjimas jai padėjo ištverti didelę įtampą, sumažinti jaučiamą stresą, kurio netrūko asmeniniame gyvenime. "Kasdien po 120 prisėdimų. Ir muzika, – receptą diktavo kaunietė. – Reikia daryti, judėti. Bet yra žmonės, kurie mėgsta sportą, ir žmonės, kurie nemėgsta."