Protestą kauniečiai surengė po to, kai praėjusios savaitės viduryje, Lietuvoje karščiui viršijus 30 laipsnių, Kaune apie tūkstantis gyventojų neturėjo vandens.
Proteste dalyvavusi visuomenininkė Asta Čitavičiūtė žurnalistams sakė, jog vandens tiekimo problemos – neatsakingos miesto plėtros rezultatas.
„Užėjo karščiai ir akivaizdžiai materializavo tą problemą, kam tada trūksta. Nemanau, kad to vandens trūkumo nebuvo galima nuspėti“, – sakė ji.
„Man tai atrodo apsileidimas, leisti žmonėms iki savaitės laiko sėdėti su mažais vaikais be vandens ir su jausmu, ar dings jis, ar nedings... Šiame amžiuje jau mums nereikėtų kibirais iš Nemuno semtis vandens“, – sakė kaunietė.
Šiame amžiuje jau mums nereikėtų kibirais iš Nemuno semtis vandens.
Protestuotojai atsinešė kelis plakatus, tokius kaip „Visvaldas tvarkosi“ ir „Branginkime gamtinius išteklius bei stiklinių su vandeniu“.
„Kauno vandenų“ teigimu, situacija susiklostė dėl ypač išaugusio vandens suvartojimo.
Tačiau Kauno savivaldybės tarybos opozicija kritikuoja Kauno valdančiuosius dėl netinkamos vandentvarkos ir primena pernai priimtą sprendimą sumažinti Vičiūnų vandenvietės sanitarines apsaugos zonas.
„Kauno miesto tarybos daugumai nusprendus mažinti Vičiūnų vandenvietę buvo teigiama, kad Kaune yra labai sumažėjęs geriamo vandens vartojimas ir vandens trūkumo problema neegzistuoja. Šiandien akivaizdu, kad toks vertinimas neatitinka realybės“, – teigia opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Šiugždinienė.
Savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas tvirtina, kad vandens mieste užtenka, o informaciją apie vandenvietės mažinimą vadina netikslia.
„Kažkokia klaidinga informacija yra paskleista, kad yra mažinamos vandenviečių teritorijos. Labai atsakingai norime pasakyti, kad nemažinamos ir niekada nebus mažinamos vandenviečių teritorijos. Mažinama vandenviečių apsaugos zona pagal Geologijos tarnybos rekomendaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė jis.
Pasak V. Šiliausko, šioje teritorijoje gręžinių nėra ir nebuvo, todėl vandens kokybei įtakos tai neturi, o sprendimai dėl to priimti dar 2014 metais.
„Mes tiesiog darome tai, kas yra pradėta. Įtakos geriamam vandeniui nėra“, – sakė administracijos vadovas.
Jis sakė aptaręs praėjusios savaitės situaciją su „Kauno vandenų“ vadovu. Problema kilo dėl daugybės mieste vykusių darbų ir nepakankamo pralaidumo kai kuriose strateginėse vietose.
Pasak V. Šiliausko, pagrindiniai miesto gręžiniai yra rytinėje miesto dalyje ir čia vandens netrūksta, problema yra ne vandens stygiuje, o jo nepakankamame pratekėjime.
„Mieste yra keturi vandens gręžiniai ir jie visi yra rytinėje pusėje. Į vakarinę pusę turime nusiųsti tinklais, bet dalis tinklų yra remontuojama ir dėl to stygius jautėsi“, – aiškino administracijos vadovas.
Pasak savivaldybės, Kaune ruošiamasi Vičiūnų ir Kleboniškio vandenvietėse padaryti naujus gręžinius ir augant vandens suvartojimui jį kaupti rezervuaruose, kad jis greičiau pasiektų kauniečius.
Naujausi komentarai