Praėjusią savaitę kauniečiai sulaukė rekordinių sąskaitų už šildymą. Ne vienas kaunietis ją apmokėdamas skaičiuoja kiek liks pinigų pragyvenimui.

„Už šildymą sumokėsiu daugiau nei 300 litų. Tai beveik pusė mano pensijos. O kur dar kiti mokesčiai. Kaip pragyventi?“ - pirmadienį ašarą braukė Galina.

Daugelis šilumos vartotojų neslėpė, kad šį mėnesį ketina mokėti ne visą sumą už šilumą. Likusią skolos dalį jie ketina sumokėti atšilus orams.

Padidėjusios šilumos kainos dar labiau išaugino skirtumą tarp mažai ir daug mokančių vartotojų.

Sukilėlių prospekte gyvenanti Audronė Miknevičiūtė pasakojo, kad šį mėnesį už 34 kv. metrų vieno kambario buto šildymą turi mokėti 245 litus. Tiek pat kitame name gyvenantys pažįstami moka už dviejų kambarių butą. A.Miknevičiūtė visada mokėdavo panašią sumą, kaip ir draugai, bet gyvenamojo ploto ir kainos santykis niekada nebuvo toks didelis.

„Kauno energijos“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas aiškino, kad šilumą tiekianti bendrovė privalo užtikrinti nenutrūkstantį energijos tiekimą iki vartotojo namo. Jo viduje esančių šildymo sistemų būklė - vartotojų reikalas. Nuo jų labiausiai priklauso šildymo kainos.

Kainų skirtumas gali būti neįtikėtinas. Pavyzdžiui, pavyzdinio Radvilėnų plento penktojo namo gyventojai, už 60 kv. metrų ploto šildymą vidutiniškai turi mokėti 146 litus. Tuo pat metu, už tokio paties ploto šildymą Sąjungos aikštės 10 namo gyventojai moka 913 litų.

„Mes duodame šilumos tiek, kiek žmonės nori, o jie turi sugebėt pasiimti tiek, kiek reikia“, - aiškino B.Stulpinas.

Daugiau apie tai skaitykite antradienį „Kauno dienoje“.