Kaip atsakingai tvarkyti žaliąsias atliekas
Rudenį miesto tvarkos prižiūrėtojai susiduria su žaliųjų atliekų gausa ir jų netinkamu rūšiavimu. Žaliosios atliekos tai – lapai, žolė, velėna, vaisių krituoliai ir panašiai. Jų jokiu būdu negalima sumaišyti su mišriomis komunalinėmis atliekomis – mesti į bendrą atliekų konteinerį.
„Į tam nepritaikytus konteinerius įmestos žaliosios atliekos pūva ir ima skleisti nemalonų kvapą. Užterštos komunalinės atliekos, patekusios į rūšiavimo gamyklas, gadina įrenginius, apsunkina išrūšiavimą ir sukelia sunkumų išgaunant kokybišką antrinę žaliavą“, – teigė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) Veiklos administravimo vadovė Violeta Dumčienė.
Vaizdas iš žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių/Kauno RATC nuotr.
Mieste ir gyvenvietėse žaliąsias atliekas deginti draudžiama – degdamos atliekos išskiria kietąsias daleles, kurios teršia orą, daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Pasak V. Dumčienės, žaliųjų atliekų deginimas, nesilaikant reikalavimų, gali užtraukti baudą nuo 30 iki 300 eurų.
Vaizdas iš žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių/Kauno RATC nuotr.
Rūšiavimo nauda yra akivaizdi. Rūšiuodami galime užtikrinti tvarkingą aplinką, sumažinti vandens ir oro taršą bei pristabdyti miškų kirtimą, sumažinti atliekų tvarkymo kaštus ir kita. Žaliąsias atliekas galima kompostuoti, bet ne visi turi galimybę rasti vietą specialiai dėžei, o ir jos greitai prisipildo. Todėl geriausia alternatyva – antrinių žaliavų konteineriai ir didmaišiai.
Netolerancija šiukšlintojams
Prižiūrimuose kiemuose, žaliose erdvėse ir prie gatvių į vieną krūvą suversti lapai ar jų maišai dažnai gadina estetinį vaizdą.
„Ypač dažnai žmonės juodus polietileninius maišus palieka prie pagrindinių gatvių. Gal gyventojams atrodo, kad taip miesto tvarkytojai juos geriau pamatys, tačiau taip elgtis neatsakinga. Tokios šalikelėse paliktos atliekos galiausiai išvežamos, bet pirmiausia visuomet bandoma nustatyti šiukšlintoją. Jei pamatote asmenį, kuris bando būti gudresnis už kitus, nedelsiant praneškite. Taip visi kartu kursime gražesnį miestą“, – ragino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
„Kauno švaros“ nuotr.
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Kauniečiai ne vietoje palieka šiukšles ir juodų maišų kalnus
Prie tvarkingesnio Kauno ypač prisideda balandžio – lapkričio mėnesį „Kauno švaros“ teikiama žaliųjų atliekų vežimo paslauga. Užsisakius šią paslaugą, privačių namų gyventojams, bendrijoms ir/ar daugiabučiams namams suteikiami specialūs, tik žaliosioms atliekoms dėti skirti konteineriai.
Tačiau atsiradus didmaišiams viskas išsisprendė – jie atvežami visiškai nemokamai, o išvežimo kaina tikrai nesikandžioja.
Tuo tarpu rudens metu, kuomet medžiai pradeda mesti lapus, bendrijos, administratoriai, seniūnijos, įmonės ir fiziniai asmenys gali užsisakyti didmaišius, skirtus būtent lapų sudėjimui. Didmaišių paklausa sulig kiekvienais metais auga, dėl to lapų surinkimo procesas vyksta kur kas greičiau ir sklandžiau. Teigiamus pokyčius mieste pastebi ir miesto ir savo privačių sklypų aplinkas prižiūrintys piliečiai.
Didmaišius vadina išsigelbėjimu
„Kol nebuvo didmaišių, nuolat tekdavo sukti galvą, kur dėti sugrėbtus lapus. Polietileno maišai nepatvarūs, plyšta, todėl tvarkymosi procesas užtrukdavo ir kainuodavo daug nervų. Tačiau atsiradus didmaišiams viskas išsisprendė – jie atvežami visiškai nemokamai, o išvežimo kaina tikrai nesikandžioja. Paprasta ir patogu!“ – taip populiarėjančią paslaugą apibūdino vienas Žaliakalnio gyventojas.
„Kauno švaros“ nuotr.
Kitas šilainiškis papasakojo karčią, bet gera pamoka tapusią patirtį: „Kartą teko sumokėti baudą, nes sugrėbtus lapus maišuose palikau ant šaligatvio. Tačiau tokio poelgio greit pasigailėjau – kažkas mane nufotografavo ir apskundė. Nuo to laiko domiuosi visomis naujovėmis ir lapus tvarkau atsakingai. Didmaišiai ir jų išvežimas tapo tikru išsigelbėjimu“, – ir kitiems sekti jo pavyzdžiu ragino vyras.
Kauno komunalininkai teigia, kad didmaišiai suteikiami nemokamai, o paslaugos užsakovai moka tik už jų išvežimo paslaugą. Kauniečiui norinčiam užsisakyti didmaišį, reikia kreiptis į rajono seniūniją, pateikti laisvos formos prašymą el. paštu [email protected] arba skambinti į Kauniečių aptarnavimo centrą MANO KAUNAS, numeriu 8 800 20 000.
„Kauno švara“ atstovai taip pat primena, kad žaliosios atliekos iš kauniečių, daugiabučių bendrijų, sodininkų ir sodų bendrijų priimamos nemokamai Kauno regiono atliekų tvarkymo centro žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje Nemajūnų g. 15A.
Gresia baudos
Nepaisant to, kad geranoriškų gyventojų dėka „sąvartynų“ mieste sumažėjo, pasak „Kauno švaros“ atstovų, tai vis dar opi problema.
„Tikrai dar pasitaiko žmonių, kurie lapus ir kitas atliekas iš savo sklypų deda arba išpila neleistinose vietose – ant šaligatvių, pakelėse, kitų žmonių sklypuose ar tiesiog šalia bendrojo naudojimo konteinerių“, – teigė „Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.
„Kauno švaros“ nuotr.
Kiekvieno žemės sklypo valdytojas – fizinis asmuo ar daugiabutis namas – yra atsakingas už atliekų, lapų surinkimą iš jam priklausančios žemės ir aplinkos tvarkymo darbus. Viešąsias erdves prižiūri Miesto tvarkymo skyrius, kuris duoda užsakymus „Kauno švarai“.
Tiek netvarkomas sklypas, tiek ne pagal paskirtį metamos ar paliekamos atliekos laikomi viešosios tvarkos nusižengimais ir gali užtraukti baudą iki 600 eurų.
Vaizdo įrašų stop kadras
Šiukšlintojus nuolat fiksuoja ir šalia bendrojo naudojimo konteinerių įrengtos „Kauno švaros“ vaizdo stebėjimo kameros. Šiuo metu jų Kauno mieste įrengta jau virš 100 vnt., o anot komunalininkų, artimiausiu metų jų tik daugės.
Naujausi komentarai