Antrinis rūšiavimas jau tapo perteklinis

Kaip ir visoje Lietuvoje, Kaune MBA gamykla buvo pastatyta siekiant, kad kuo mažiau mišrių komunalinių atliekų patektų į sąvartynus, iš jų srauto išrūšiuojant vis daugiau antriniam panaudojimui tinkamų atliekų. Tam buvo panaudotos ES sanglaudos fondo lėšos. Kaune šį iš pirmo žvilgsnio kilnų tikslą jau nuo pirmų dienų temdė nevykusiai parinkta vieta – 2016 m. ji iškilo Kauno miesto teritorijoje, netoliese tankiai apgyvendintų Ramučių, Karmėlavos. Jų gyventojai nuo pirmų MBA gamyklos veiklos metų dažnai rašydavo skundus institucijoms dėl bjaurių kvapų.

Kita svarbi MBA gamyklos veiklos efektyvumui įtaką daranti aplinkybė – jos atsiradimo laikas. Statybos leidimas šiam objektui išduotas dar 2014 m. rugsėjo 23 d., kai Kauno regione nebuvo išplėtotas pirminis atliekų rūšiavimas. Nuo MBA gamyklos eksploatavimo pradžios Kaune pradėjo veikti užstato sistema, visos individualios valdos buvo aprūpintos pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais, pradėtos atskirai rinkti žaliosios atliekos ir turbūt svarbiausias pirminio rūšiavimo faktorius – atliekų tvarkymo sistemos modernizacija Kauno mieste įrengiant šiuolaikiškas pusiau požeminių pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerių aikšteles „Molok“.

Veiklos pradžioje šiuos nemalonumus buvo galima dangstyti būtinybe išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, tačiau vėliau šis argumentas vis silpnėjo. Ne veltui ir Aplinkos ministerija paskelbė pasiūlymą atsisakyti šalyje atliekų apdorojimo MBA gamyklos įrenginiuose, nes užsibrėžta toliau gerinti pirminį, t. y. pačių gyventojų vykdomą, rūšiavimą. Juo labiau kad jau baigėsi laikotarpis, kai buvo negalima keisti už ES paramos lėšas statytų objektų paskirties. „Man atrodo, kad proporcingas geras pirminis rūšiavimas sugebėtų jau perteklinę infrastruktūrą išimti iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų tvarkymo sistemos“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Bendruose ES uždaviniuose numatytas ir labai konkretus privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų. Numatyta, kad iki 2025 m. turi būti perdirbta 55 proc., iki 2030 m. – 60 proc., o iki 2035 m. – 65 proc. visų komunalinių atliekų.

Gerėjantys rūšiavimo ypatumai

Kokia pirminio rūšiavimo situacija Kaune? UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas patikino, kad, atsižvelgiant į kauniečių rūšiavimo kultūrą, Kaunui neturėtų kilti problemų ir jie pasieks ES uždaviniuose numatytus rodmenis. „Kauno gyventojai sąmoningi ir  kasmet išrūšiuoja vis daugiau antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, tinkamų pakartotinai perdirbti, o tai tik įrodo, kad jiems rūpi ateities gerovė. Juk rūšiuojamos atliekos suteikia galimybę panaudoti jas antrą kartą, kompostuoti arba panaudoti energijai gauti. Tai itin didelis laimėjimas sprendžiant opią mišrių komunalinių atliekų tvarkymo problemą, nes tik išrūšiuotas atliekas galima prikelti naujam gyvenimui. Verta paminėti, kad nuo 2024 m. Kaune bus surenkamos ir maisto atliekos, tikimės, kad gyventojai puikiai priims ir šią naujovę, o galiausiai tai bus dar viena priemonė gerokai sumažinti surenkamų mišrių komunalinių atliekų“, – tvirtino S. Lazauskas.

Augimas: Kauno mieste surinktų pakuočių ir antrinių žaliavų kiekiai (tonomis).

Šiuo metu Kauno gyventojams suteiktos visos galimybės sėkmingai rūšiuoti ne tik komunalines, tačiau ir kitas buityje susidarančias atliekas. Gyventojų sąmoningumą rodo ir kasmet žymiai augantys po pirminio rūšiavimo išrūšiuotų atliekų kiekiai:

Užstato sistema (įdiegta 2016 m.). Pirmaisiais gyvavimo metais buvo išrūšiuota 1 956 t pakuočių atliekų.  2021 m. – beveik dvigubai daugiau – per 3 528 t.

Visos individualios valdos buvo aprūpintos rūšiavimo konteineriais (2016 m.). Šiuo metu Kauno mieste kiekvieną mėnesį ištuštinama daugiau kaip 63 tūkst. individualių valdų pakuočių ir kitų antrinių žaliavų konteinerių.

Tekstilės konteinerių plėtra. 2018 m. Kauno mieste buvo 142 tekstilės konteineriai, 2022 m. – jau 405. Planuojama, kad 2023 m. Kauno mieste bus daugiau kaip 850 tokio pobūdžio konteinerių. Pastaraisiais metais žymiai išaugo ir surinktų tekstilės atliekų kiekiai: 2020 m. buvo surinkta 349 kg tekstilės atliekų, 2022 m. – jau 1 315 kg.

Žaliosios atliekos (paslauga pradėta teikti 2018 m.). Pirmaisiais paslaugos atsiradimo metais šia paslauga naudojosi tik 300 klientų ir buvo surinkta 4 314 kub. m žaliųjų atliekų. 2022 m. šia paslauga naudojasi jau daugiau kaip 6 550 klientų ir iš viso surinkta per 29 000 kub. m žaliųjų atliekų.

Pusiau požeminių konteinerių „Molok“ įrengimas (nuo 2017 m. pabaigos). Dėl šių suomiškos kilmės konteinerių Kauno mieste prasidėjo dideli  atliekų surinkimo sistemos pokyčiai. Įrengus šiuos konteinerius, šalia jų nebesimėto pavienės atliekos, o pusiau požeminė konstrukcija sumažina bakterijų dauginimąsi ir iš konteinerio sklindančius nemalonius kvapus. Šiuo metu Kaune yra įrengta per 834 tokio pobūdžio pusiau požeminių konteinerių aikšteles, o surenkamų atliekų kiekiai nuo pirmųjų įrengimo metų išaugo bene dvigubai – nuo 7 401 iki 13 676 t. Šie skaičiai kasmet didėja, todėl galima daryti prielaidą, kad Kaunas eina gera linkme ir pasieks bendrus ES iškeltus uždavinius.

Yra daug pigesnis būdas

Dar labiau MBA gamyklos reikšmė sumenko pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ). Vis dėlto šiuo metu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą, nustato, kad atliekos į KKJ gali būti vežamos tik prieš tai jas apdorojus MBA gamykloje. Todėl kyla klausimas, ar ne per didelė prabanga regione turėti du objektus, kurie leidžia mažinti į sąvartynus patenkančias atliekas?

Iškalbingi ir skaičiai. Prognozuojama, kad kiekviena MBA gamyklos apdorojama atliekų tona jau artimiausiu metu kainuos 98 eurus, o Kauno kogeneracinėje jėgainėje – 44 eurus. Atsisakius MBA gamyklos, apie 128 tūkst. t atliekų keliautų tiesiai į jėgainę ir dėl to Kauno regiono gyventojai kiekvienais metais sutaupytų po 6,9 mln. eurų (nuo 2027 m. ši suma jau siektų 9,3 mln. eurų), iš kurių vien Kauno miesto gyventojams tenka 4,4 mln. eurų suma (nuo 2027 m. ji siektų 5,9 mln. eurų).

„98 proc. po pirminio rūšiavimo į MBA gamyklą patekusių mišrių komunalinių atliekų po mechaninio apdorojimo, kainuojančio 12,5 mln. eurų, vis tiek lieka tinkamai neišrūšiuotos. Be kita ko, po apdorojimo MBA gamykloje didžioji dauguma šių atliekų vis tiek vežamos į KKJ, todėl tai netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosaugos, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Užtikrinus, kad Kaune bus įgyvendintos ES nustatytos atliekų perdirbimo užduotys, po pirminio rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas būtų tikslinga vežti tiesiai į KKJ ir jas tiesiausiu keliu panaudoti kaip energijos išteklius, iš atliekų gaunant elektros ir šilumos energiją“, – aiškino S. Lazauskas.

Prognozė: ekonominė atliekų deginimo nauda (mln. Eur), aplenkiant MBA.

Gresia mokesčių didėjimas

Dar vienas svarbus argumentas yra tai, kad per metus MBA gamyklos įrenginiai iš mišrių atliekų atskiria apie 48 tūkst. t techninio komposto. Vis dėlto nuo kitų metų šis kiekis gerokai sumenks – Kauno mieste pradėjus rinkti maisto atliekas (nuo 2024 m.), MBA gamyklos nebepasieks tokie dideli bioskaidžių atliekų kiekiai, todėl ji nebepajėgs atskirti tiek techninio komposto.

Šiuo metu šis kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, todėl jai taršos mokestis dar netaikomas. Vis dėlto nuo 2027 m. šios atliekos negalės būti skaičiuojamos kaip perdirbtos, bet vis tiek būtų vežamos į sąvartyną, tačiau tai kainuotų jau papildomus 50 eurų už 1 t (sąvartyno taršos mokestis).

„Kauno švara“ apskaičiavo, kad, palikus veikti MBA gamyklą, mokestinė atliekų tvarkymo kainos našta papildomai Kauno regiono gyventojams išaugtų apie 2,4 mln. eurų, iš kurių 1,5 mln. eurų tektų tik Kauno miestui. „Mūsų pozicija aiški – gerinti teikiamų paslaugų kokybę gyventojams, gerinti pirminį atliekų rūšiavimą, plėsti tam reikalingą infrastruktūrą, efektyvinti pakuočių atliekų tvarkymą ir perdirbimą, neužkraunant nereikalingos papildomos finansinės naštos gyventojams ir verslui. Deja, manau, kad, iš esmės nepertvarkius MBA gamyklos veiklos, to išvengti būtų vis sudėtingiau ar net neįmanoma“, – sakė S. Lazauskas.