Kaune, Nemuno saloje, per kelis metus iškils modernus, vienintelis toks Lietuvoje mokslo ir technologijų populiarinimo centras. Tuo džiaugiasi ne tik Kauno savivaldybė, bet ir mokslo institucijos, verslininkai. 

„Tai Kaunui istorinis įvykis. Matome, kad nacionalinės reikšmės objektai gali būti vystomi ir Kaune. Kaip „Žalgiris“ yra visos Lietuvos komanda, taip ir šis centras taps visos Lietuvos mokslo ir inovacijų centru“, – džiaugėsi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Gerąją naujieną Kaunui ir Lietuvai švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė paskelbė šįryt. Sprendimą dėl centro statymo Kaune priėmė darbo grupė, kurioje yra Ūkio ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Turizmo departamento, Mokslo tarybos, Mokslų akademijos, universitetų rektorių konferencijos atstovai. Darbo grupei vadovavo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

„Turime komandą, o vietos parinkimas – tik darbų pradžia. Reikia pasiraitoti rankoves ir stengtis, kad 2018 m centras atvertų duris“, – pabrėžė V. Matijošaitis.

„Be valstybės investicijų tokį projektą įgyvendinti būtų sunku. Iš ministerijos ir ES fondų tikimės apie 10 mln. eurų. Verslo indėlio tikimės apie 1,5 mln. eurų. Ateityje galvojame ir apie pavadinimo pardavimą, už tai galima gauti lėšų. Tikrai tai nėra utopija. Finansinis planas yra realus“, – tikino vicemeras Povilas Mačiulis.

Anot jo, statybos galėtų prasidėti 2017 m. pradžioje. Tam ketinama skirti 23 mln. eurų. 

Artimiausiu metu ketinama skelbti tarptautinį architektūrinį konkursą. Miesto meras neslepia užmojų, kad statinys, kuriame įsikurs šis centras, turi būti išskirtinis. „Kad ateityje atsirastų Kauno atvirukuose“, – šyptelėjo V.Matijošaitis. 

„Tokiam reikalui paskyrėme švenčiausią vietą – Nemuno salą, nors anksčiau ir sakėme, kad jos nereikia užstatyti. Tas centras salą padarys visiškai kitokią, kurioje ne tik eisime pasivaikščioti. Salos įveiklinimas per mokslą, mokslo populiarinimą suteiks jai išskirtinumo“, – įsitikinęs miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis. 

„Pagrindinė tokio centro idėja – tai, ką galima pačiupinėti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip žaidimai, bet prasmė gilesnė. Tokiame centre galima pačiam kažką išbandyti, kažką susprogdinti. Svarbu vaikams sukelti susidomėjimą, o paskui jie jau eina toliau – nuo mokslo atradimo iki technologinių rezultatų“, – dėstė vienu iš tokio centro iniciatorių vadinamas buvęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Jis patvirtino, kad iki šiol pasiekti susitarimai su mokslo ir technologijų institucijomis, tokiomis kaip Branduolinių bandymų centras, tebegalioja ir bus plėtojami toliau.

Tikimasi, kad toks centras gali sulaukti iki 300 tūkst. lankytojų per metus. Tartu (Estija) panašų centrą per metus aplanko apie 240 tūkst. lankytojų. „Toks centras gali pats save išlaikyti“, – tikino P.Mačiulis.  

„Pagaliau vyriausybinės struktūros suprato, kad ne viską reikia daryti Vilniuje“, – ministerijos sprendimą gyrė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. habil dr. Petras Baršauskas. Jis tikisi, kad pastačius mokslo ir inovacijų centrą, Kaunas garsės ne tik turintis Zoologijos sodą ar kaip krepšinio meka, bet pagaliau atsiskleis kaip technologijų ir mokslo inovacijų centras. 

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis priminė, kad beveik prieš šimtmetį atsikūrusi Lietuva gyvavimą pradėjo nuo aukštųjų kursų, kurie išaugo į universitetus, tad, rektoriaus manymu, būtų simboliška, kad mokslo ir inovacijų centras duris atvertų 2018 m., kai Lietuva švęs šimtmetį. 

„Mokslo salos" viziją padėjęs kurti verslininkas prof. Vladas Lašas neabejoja, kad kuriant centrą ir jo ekspozicines erdves prisijungs ne tik įvairios mokslo populiarinimu suinteresuotos organizacijos iš Lietuvos, bet ir tarptautinės kompanijos, mokslo bendruomenės ir judėjimai.