„Dėmesio! Teritorija užkrėsta paukščių gripu“ – tokie ženklai Kaune atsirado jau mažiausiai trijose vietose, kur buvo rastos gulbių gaišenos, užkrėstos itin pavojingu paukščių gripu.

„Kadangi būtent toje vietoje yra didelė laukinių paukščių koncentracija, tai gali būti atvejų, kad bus šių dalykų ir daugiau“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patarėjas Linijus Valiuška.

Kol kas paukščių gripo židinys lokalus, visos gulbės išgaišo Žemuosiuose Šančiuose prie Nemuno, tačiau veterinarai sako, kad bendrai Europoje situacija bloga. Per šiuos metu paukščių gripas patvirtintas jau 23 Europos šalyse ir sparčiai plinta toliau.

Man gaila paukščių. Aš nežadu užsikrėsti tuo gripu.

„Jau ir Vokietija, Lenkija... Dabar esame ir mes. Tai reiškia, kad tas gripas šuoliuoja pirmyn. Reikia patiems saugoti save, savo paukščius ir laikytis visų biologinio saugumo reikalavimų, ypač paukštynams“, – teigė L. Valiuška.

L. Valiuška sakė, jog didžiausia baimė, kad paukščių gripas neįsimestų į paukštynus Lietuvoje.

„Tada būtų didelė ekonominė žala, kadangi paukščių gaištamumas praktiškai 100 proc. Nustačius bent keliems paukščiams gripą paukštyne, automatiškai visi paukščiai yra naikinami“, – aiškino jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Užkrečiamų ligų specialistai sako, kad paukščių gripu gali užsikrėsti ir žmogus, tačiau ši liga nuo žmogaus žmogui neperduodama.

„Gali būti tam tikrų gripo mutacijų, tada virusas mutuoja, tada gali žmogus perduoti žmogui. Tokią situaciją mes turėjome 2009 metais, kai atsirado gripo pandemija“, – komentavo Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Užsikrėtus paukščių gripu, simptomai tokie patys, kaip ir paprasto gripo. Koks tai užkratas, galima nustatyti tik tyrimais. Visgi užsikrėsti nėra sudėtinga.

„Laukiniai paukščiai gripo virusą skleidžia į aplinką. Žmogus per nešvarias rankas gali tiesiog užsikrėsti per virškinamąjį traktą“, – tikino O. Ivanauskienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vaizdingoje Nemuno pakrantėje net ir esant įspėjamiesiems ženklams apie pavojų, žmonės vaikštinėja ir toliau. Sakė, kad atkreipia dėmesį į perspėjimus, bet aplinkkeliu nesuka.

„Galima daug kur vaikščioti, bet aš einu čia, nes gamta“, – šnekėjo viena praeivė.

„Man gaila paukščių. Aš nežadu užsikrėsti tuo gripu“, – tvirtino kita.

Veterinarai pastebi, kad pavasarėjant žmonės dažniau eina link vandens telkinių ir lesina paukščius, tačiau to daryti negalima, nes paukščiai maisto randa patys, o žmogus, eidamas prie tokių gyvūnų, nežinodamas gali platinti užkratą.

„Turėtų natūraliai gyventi ir susirasti to lesalo. Kitas dalykas, taip elgdamiesi žmonės gali platinti virusą, nes virusas gan ilgai išlieka aplinkoje, netgi iki trijų mėnesių – išmatose, per batus, per lesalus, per vandenį“, – dėstė veterinaras Giedrius Survila.

Jeigu pamatėte paukštį, kuris yra apatiškas, vangus, ištinusia galva, apie tokį atvejį skubiai reikia pranešti veterinarinei tarnybai.