Sausio 24–ąją Kaune, „Tautos namuose“, Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui buvo įteikta „Širdžių premija“ – dailininko Edmundo Unguraičio sukurtas stiklo angelas.

„Premija pavadinome Edmundo Unguraičio meno kūrinį, angelą, simbolizuojantį laisvę. Buvome labai susijaudinę, kai Seime buvo nuspręsta V.Landsbergiui neteikti Laisvės premijos. Tai buvo įžeidimas ne tik jam, bet ir pažeminimas 1991 metų sausio 13–ajai. Mes, vyresnio amžiaus žmonės, išgyvenę tuos įvykius, įteikdami profesoriui „Širdžių premiją“ išreiškėme pagarbą. Tai padaryti geriau ne pinigais, o – nuoširdumu“, – sakė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kauno bendrijos pirmininkė Marija Garšvienė.

Į „Bočių“ renginį, skirtą paminėti Laisvės gynėjų dieną, profesorius V.Landsbergis atvyko iš pajūrio. „Važiavau pas jus iš Palangos, ir dairiausi, kokia šventiškai balta, snieguota Lietuva – beveik kaip Šveicarija. Būtų gerai, kad ir kitais atžvilgiais ji būtų kaip Šveicarija, kur kiekvienas vyras yra savanoris, kiekvienas namuose turi nesurūdijusį šautuvą, į tokią šalį joks išorės priešas jau daug šimtmečių nesikėsina“, – po senjorų pagarbos ženklo įteikimo, kalbą pradėjo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas.

Jis priminė, jog šiomis dienomis Šveicarijos Davoso kurorte vyko kasmetinis pasaulinis ekonomikos forumas, kuriame profesorius, kaip Lietuvos delegacijos vadovas, skaitė pranešimą prieš 24 metus. „Noriu paskaityti kai kurias iš minčių, kurios per 24 metus nepaseno“, – į kauniečius šį sekmadienį kreipėsi V. Landsbergis.

„Neokomunizmas gali pasirodyti kaip jėga, be jokios ideologijos. Kaip negailestingas ir primityvus kapitalizmas su naujausiais mulkinimo ir prievartos įgūdžiais. Pati blogiausia forma būtų posovietinė „Cosa nostra“ – „našizmas“ arba „Leningrado maras“. Neokomunizmas, jeigu jam neužkirsime kelio, atgaivins ir palaikys karo ekonomiką. O pokario epochą pavers naujo karo rengimo laikotarpiu“, – anuometines įžvalgas pacitavo V.Landsbergis, pridūręs, jog taip ir atsitiko.

Pasak profesoriaus, Lietuvos jėga pavojų akivaizdoje yra blaivus protas, atsakomybė ir bendravimas su demokratiniu pasauliu, o aktualiausiu pavojumi įvardino netoli Vilniaus, Baltarusijoje, numatytą pastatyti Astravo atominę elektrinę.

„Ten statoma labai pavojinga branduolinė jėgainė – be jokių tarptautinių ekspertų, be priežiūros ir be atsakomybės. O kaip ir kuo baigiasi tokios iniciatyvos bei statybos anoje didelėje šalyje, mes žinome. Juk stato Rusija, o Baltarusija yra tik statybos aikštelė, kurioje parinkta pati blogiausia vieta, net ne ta, kurią siūlė mokslininkai – Mogiliovo srityje“, – Kaune susirinkusiems kalbėjo V.Landsbergis. Pasak jo, būtent iš Maskvos atėjo įsakymas sukurti „bombą“ Lietuvai po langu.

„Būtų gerai, kad mes Lietuvoje įsisavintume, jog Astravas – Lietuvos grabas. Žinoma, tuoj prasidės: „Tik negadinkime santykių, nes iš mūsų nepirks sūrio, nukentėsime ekonomiškai...“ Mums sakys, kad mes nieko negalime padaryti, tačiau mes galime pasipriešinti, nes nesipriešinti būtų tiesiog nusikalstama. Lietuvos likimas Astrave – tai ne tik mūsų, bet ir tos pačios Baltarusijos, Lenkijos ir visos Europos likimas. Tai egzaminas Europos Sąjungai, kaip ji žiūri į pavojus ir grėsmes vienai iš narių – Lietuvai“, – sakė buvęs šalies vadovas.

Apie nedemokratiško Rusijos režimo keliamas grėsmes nuolat primenantis profesorius pabrėžė, kad šiemetiniame Davoso forume vyravo ne ekonomikos temos – garsiausiai buvo kalbama pabėgėlių ir sankcijų Rusijai klausimais.

„Svarstomi klausimai, išties turintys būti dienotvarkėje, tačiau viskas statoma aukštyn kojomis. Visur šmirinėja Rusijos advokatai, įrodinėjantys, kad Rusija nieko blogo nepadarė. Na, atplėšė gabalus Ukrainos, išvarė pusantro milijono pabėgėlių iš sugriautų miestų ir miestelių, užmušta daugiau kaip dešimt tūkstančių žmonių, bet juk verslas yra svarbiau. Nesunku suvesti, kam naudinga palaikyti karą Artimuosiuose Rytuose, terorą, žmonių žudymus, persekiojimus, kad tik jie bėgtų, ir būtent į Europą. Jeigu milijonai čia bėgs, galbūt Vakarų Europa neatlaikys ir sprogs. Taip jai bus atkeršyta už tai, kad smerkė Rusijos agresiją. Atsiprašau, kad nelabai džiaugsmingai pakalbėjau, bet manau, kad tai šiuo metu svarbiausia. Būkime solidarūs, stiprūs, su Lietuva ir už Lietuvą, kad išliktume“, – atsiėmęs kauniečių pagarbos ženklą, pranešimą baigė profesorius.