Teisybės ieško teisme

Kaunietė Evelina Gužaitė pakliuvo į nepavydėtiną situaciją. Jos istorija su automobilių istorijos duomenų registru „CarVertical“ yra šios vairuotojos ir bendrovės „Baltieva“ teismų peripetijų tęsinys.

Viskas prasidėjo, kai po patirtos avarijos E. Gužaitė kreipėsi į „Škodos“ atstovybės servisą. Ji naują automobilį buvo įsigijusi būtent iš šios atstovybės.

Moteris savo kasko draustą automobilį „Škoda Scala“ paliko remontuoti, bet iš ten jį atsiėmė, kaip teigia, galbūt net prastesnės būklės nei iki eismo įvykio.

„Paliko daugybę defektų, sudėjo naudotas ir perrinktas dalis. Pavyzdžiui, vietoj naujo žibinto, kurio net nereikėjo keisti, įdėjo naudotą, neatstatė automobilio pakabos geometrijos pagal gamintojo nustatytus parametrus ir t. t. Galima tik spėlioti, kiek žmonių tokių dalykų nė nepastebi“, – piktinosi „Škodos“ atstovybės servise automobilį remontavusi kaunietė.

Savo pastebėjimus ji išsakė „Škodos“ atstovybės serviso atstovams. E. Gužaitė sakė turinti abejonių, ar išvis jai saugu būtų eksploatuoti taip atstovybės servise suremontuotą transporto priemonę.

Kaunietė pasisamdė vertintoją, kuris apžiūrėtų automobilį ir pateiktų išvadas dėl jo būklės, atlikto remonto, sudėtų dalių kokybės.

„Iš „Baltievos“ nenoriu nieko daugiau, tik kad tinkamai suremontuotų automobilį ir padengtų dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas“, – pasakojo jauna moteris.

Bendrovės „Baltieva“ direktorius Dainius Aleksa „Kauno dienai“ yra teigęs, kad „įžvelgia akivaizdų E. Gužaitės norą pasipinigauti, mėginimą demonstruoti situacijoje nuskriaustąjį asmenį ir perdėtai, manipuliuojant neva vartotojo teisėmis, siekti finansinės naudos“.

Teismo procesas tęsiasi jau dvejus su puse metų.

Slepia: „CarVertical“ ignoravo ir inspekcijos įpareigojimą, esą tokios informacijos atskleisti negali dėl komercinės paslapties. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Iš kur atsirado?

Per tuos pustrečių metų įsisuko dar vienas teisybės paieškų ratas. Iš asmeninės aplinkos E. Gužaitė sužinojo, kad į „CarVertical“ apie jos automobilį suformuotą įvykių ataskaitą įtrauktas ne vienas, o du žalos įrašai.

„Sako, žiūrėk, tavo automobilis buvo dar kartą daužytas. Pati pasižiūriu – tikrai, rodomas dar vienas žalos įrašas“, – pasakojo E. Gužaitė.

Citata iš „CarVertical“ ataskaitos: „Ši transporto priemonė buvo apgadinta du kartus.“ Ataskaitoje nurodoma, kad automobilis pirmąkart  apgadintas 2022 m. balandį. Antras, kuris E. Gužaitei iki šiol nežinomas, – neva 2022 m. rugpjūtį. Dienos nenurodomos.

„CarVertical“ 2023 m. liepos 15 d. sugeneruotoje ataskaitoje rugpjūtį nurodoma, kad patirta žala siekia 2,6 tūkst. eurų.

E. Gužaitė susisiekė su „CarVertical“, paprašė daugiau informacijos apie antrąjį įvykį: kur ir kada jis įvyko, gal yra nuotraukų ir iš kur apie tai gauti duomenys. „CarVertical“ atsisakė suteikti prašomą informaciją.

„Supykau. Žinau, kad turiu teisę gauti informaciją, kuri yra surinkta apie mano pačios valdomą automobilį. Pasijutau kaip su šlapiu skuduru gavusi per veidą. Neteisybės jausmas. Jeigu tau neteikia duomenų, vadinasi, kažkas už to slypi. Gali pagalvoti, gal trūksta žinių, nežino reglamentavimo, teisės aktų, bet kai pamatai, kad tai daroma tendencingai... Kai net byloje pareikalavus duomenų bendrovė jų nepateikia, supranti, kad kažkas slypi giliau“, – svarstė kaunietė.

E. Gužaitė kreipėsi į Lietuvos draudikų asociaciją, kurie jos pateiktą informaciją perdavė bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir Transporto priemonių draudikų biurui. Gavusi atsakymą, kad 2022 m. rugpjūtį joks įvykis, susijęs su jos valdomu automobiliu, nebuvo užregistruotas, kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Situacija: automobilio savininkė nesupranta, iš kur atsirado šis žalos įrašas. Ekrano nuotr.

Siūlė paslėpti istoriją

„To antrojo įvykio, kuris įtrauktas į automobilio istoriją, nėra nei nuotraukų, nei remonto sąmatos, nei jokių kitų faktinių aplinkybių, tai patvirtinančių. Tačiau „CarVertical“ vis tiek laikosi nuomonės, kad įvykis buvo ir žala padaryta. Įvykį bandė sieti su „Kauno dienoje“ išėjusiu straipsniu. Neva 2022 m. rugpjūčio įvykis yra susijęs su 2022 m. balandžio įvykiu, tačiau sugeneruotoje ataskaitoje matomi du skirtingi įvykiai“, – tvirtino E. Gužaitė.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jos prašymą, kad įpareigotų „CarVertical“ atskleisti informaciją, nagrinėjo devynis mėnesius. Išvada buvo palanki E. Gužaitei.

Paliko daugybę defektų, sudėjo naudotas ir perrinktas dalis. Pavyzdžiui, vietoj naujo žibinto, kurio net nereikėjo keisti, įdėjo naudotą, neatstatė automobilio pakabos geometrijos.

Tačiau „CarVertical“ ignoravo ir inspekcijos įpareigojimą, neva tokios informacijos atskleisti negali dėl komercinės paslapties. Inspekcija skyrė baudą, tačiau E. Gužaitei tai menka paguoda.

Kai E. Gužaitę Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo apie baudos paskyrimo procedūrą, „CarVertical“ vadovas aktyviai bandė susisiekti su ja – tiek skambindamas jos darbo telefono numeriu, tiek rašydamas elektroninius laiškus. Galų gale kaunietė raštu sulaukė pribloškiančio pasiūlymo.

„Man sunku suvokti, kaip bendrovės vadovas apskritai galėjo siūlyti tokį dalyką: išvis paslėpti mano valdomo automobilio istoriją, kad nebūtų generuojama ataskaita. „Ką mes iš savo pusės galėtume pasiūlyti, jei taikiai sutariame uždaryti šį klausimą, tai būtume linkę padaryti išimtį, stebėti toliau jūsų automobilio VIN ir šiuo metu šį VIN įtraukti į sąrašą, kad nebūtų galimybės generuoti ataskaitos“, – citavo „CarVertical“ vadovą E. Gužaitė. – Vadinasi, jie taip tvarkosi reikalus. Įvykis, jų žiniomis buvo, bet siūlė galimybę istorijoje išvis nieko nerodyti.“

Šis neaišku iš kur atsiradęs žalos įrašas naudingas „Škodos“ atstovybei. „Teismo posėdyje mojavo su „CarVertical“ ataskaita ir sakė: žiūrėkit, ji meluoja. Buvo kažkoks kitas įvykis, po kurio ji automobilį jau kažkur kitur susiremontavo. Aš neturiu įrodymų, kad nebuvo antro įvykio. Kaip įrodyti tai, ko nebuvo? Vienintelis duomenų šaltinis –  „CarVertical“, kuris teigia, kad 2022 m. rugpjūtį buvo įvykis, apie kurį nežino automobilio valdytoja, tačiau jai nesuteikia jokios informacijos apie tai, netgi pareikalavus teismui. Tai kaip galima pasitikėti „CarVertical“ generuojamų ataskaitų duomenų tikrumu ir teisingumu?“ – stebėjosi E. Gužaitė.

Įvykis, bet ne įvykis?

„Kauno diena“ kreipėsi į „CarVertical“ atstovus. Atsakymus atsiuntė „CarVertical“ komunikacijos specialistė Emilija Bertašiūtė.

– Teiraujamės apie situaciją, susijusią su Evelinos Gužaitės prašymu atskleisti, kuriuose konkrečiai (tiksli data, vieta, nuotraukos, kas įtraukė įvykį į sąrašą) eismo įvykiuose, jūsų žiniomis, yra dalyvavusi jai priklausanti transporto priemonė. Turiu omenyje jūsų ataskaitoje nurodomą 2022 m. rugpjūčio įvykį. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra įpareigojusi jus atskleisti tokią informaciją. Kodėl atsisakote atskleisti šią informaciją ir kodėl nevykdote šio įpareigojimo?

– E. Gužaitei informaciją apie duomenų šaltinių teikiamą informaciją (duomenų šaltinių kategorijas, duomenų pavyzdžius, duomenų prieinamumą) pateikėme, taip pat paaiškinome, ką reiškia žalos įrašas ataskaitoje.

Tuo tarpu konkretaus duomenų šaltinio pavadinimo atskleisti negalime, nes tokia informacija sudaro mūsų bendrovės komercinę paslaptį – atskleisdami duomenų tiekėjus ne tik pažeistume konfidencialumo įsipareigojimus prieš savo partnerius. Toks duomenų atskleidimas sukeltų didelių neigiamų padarinių tiek verslui, tiek visiems vartotojams. Be to, tai kelia grėsmę ne tik konkrečiai mūsų bendrovei, tačiau ir sukuria blogą precedentą, formuoja kenksmingą praktiką, kuri iš esmės stipriai pakenktų duomenų verslui plačiąja prasme.

Atskleidžiant duomenų šaltinių pavadinimus iškyla rizika prarasti vartotojų interesams svarbius duomenis ir netekti ilgamečių partnerių pasitikėjimo. Taip nutikus didžiausią žalą patirtų vartotojai – naudotų automobilių pirkėjai, kuriems automobilių istorijos ataskaitos yra svarbus įrankis, padedantis įvertinti naudotų automobilių būklę, priimti sprendimą dėl transporto priemonės įsigijimo įvertinus informaciją, kurią pardavėjas galėjo nuslėpti.

Konkrečių duomenų atskleidimas taip pat gali sukelti grėsmę sėkmingam bendradarbiavimui su tarptautiniais duomenų šaltiniais, kuriems būtų sudėtinga išaiškinti Lietuvoje taikomą praktiką. Tai užkirstų kelią vykdyti pagrindinę įmonės misiją – apsaugoti vartotojus ir transporto priemonių savininkus, suteikiant jiems prieigą prie tikslių ir išsamių transporto priemonių duomenų.

Praradę duomenų tiekėjų pasitikėjimą, negalėtume pasiūlyti kokybiškų naudotų automobilių istorijos ataskaitų sektoriuje, kuriame skaidrumo sprendimų ir taip trūksta. Tai aktualu ne tik Lietuvos naudotų automobilių rinkai, bet ir 29 kitoms šalims, kurių pirkėjams siūlome istorijos ataskaitas.

– Kaip eismo įvykiai atsiduria jūsų ataskaitose? Į kurias duomenų bazes jie turi patekti, kad įvykius matytumėte?

– Įrašai apie automobilio vagystes, paskirtį, odometrą, teisinę būseną ar patirtas žalas yra gaunami iš įvairių duomenų šaltinių. Klientui užsakius transporto priemonės istorijos patikros paslaugą ir į platformą įvedus automobilio VIN kodą, automatiškai surenkami duomenys iš skirtingų šaltinių, sugeneruojami atskiri segmentai, kurie yra subendrinami į ataskaitą. Šiuo metu dirbame daugiau kaip su 900 skirtingų duomenų šaltinių iš 40 šalių.

Ataskaitose fiksuojame žalas arba žalų įvykius, tačiau tai nebūtinai yra eismo įvykiai. Ataskaitose pateikiami tik subendrinti duomenys apie su transporto priemone susijusią žalą (įskaitant žalos nustatymą, įvertinimą, apžiūrą ir kt.). Šiuos duomenis patvirtina ir E. Gužaitės pateikta informacija šiame straipsnyje: „Jauna kaunietė kreipėsi į kelis nepriklausomus ekspertus. Rodydama jų išvadas Evelina vardijo rastus defektus“; „Pasijutusi apgauta Evelina ne tik turėjo reikalauti jai priklausančių dokumentų, bet ir kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kad būtų patvirtinti jos automobilyje po remonto palikti defektai“.

– Ar gali būti, kad kai kurių įvykių, apie kuriuos turite informacijos, į ataskaitas tam tikromis sąlygomis galite ir neįtraukti?

– Ne, tokių išlygų nėra. Kadangi mūsų ilgalaikis tikslas yra padėti pirkėjams susidaryti geresnį automobilio būklės vertinimą ir užtikrinti naudotų automobilių rinkos skaidrumą, mes negalime iš istorijos ataskaitų išimti jokių faktų arba neleisti jiems ten atsidurti, nes priešingu atveju iškreiptume teikiamos informacijos teisingumą.

Man sunku suvokti, kaip bendrovės vadovas apskritai galėjo siūlyti tokį dalyką: išvis paslėpti mano valdomo automobilio istoriją, kad nebūtų generuojama ataskaita.

Žalos ar kitų įrašų panaikinimas iš ataskaitų arba jų redagavimas būtų ydinga praktika ir dėl to, kad tokiu atveju nukentėtų būsimų transporto priemonės pirkėjų interesai. Panaikinus ar pakeitus tam tikrus įrašus, kitas minėto automobilio pirkėjas prarastų galimybę sužinoti, kad buvo fiksuota žala. Dėl šios priežasties laikomės pozicijos duomenų ataskaitose nenaikinti ir neredaguoti – pateikti juos ataskaitose būtent tokius, kokius gauname iš duomenų šaltinių.

– Kaip galėtumėte paaiškinti „CarVertical“ vadovo susirašinėjimą su E. Gužaite, kur viename laiškų vadovas siūlo paslaugą į ataskaitas neįtraukti tikrai įvykusių įvykių?

– Tokio pasiūlymo niekada neteikėme – tai yra neteisinga ir realybės neatitinkanti informacija. Laiške kaip tik buvo akcentuojama, kad ištrinti įrašo iš automobilio istorijos ataskaitą ar kitaip falsifikuoti duomenų, esančių ataskaitoje negalime ir niekada to nedarome. Siekdami taikaus susitarimo siūlėme vienintelį galimą sprendimą – trumpam laikui sustabdyti klientės automobilio ataskaitos generavimą.

Ne, tai nėra tas pats, kas keisti informaciją ataskaitose. Dar kartą akcentuojame, kad duomenų šaltinių teikiamų duomenų netriname ir nefalsifikuojame. Mes pasiūlėme laikiną sprendimą, kol situacija neaiški – galėtume sustabdyti ataskaitos generavimą. Laiške akcentavome, kad tai būtų išimtinis atvejis ir laikinas sprendimas, kol vyksta aiškinimasis. Išsiaiškinus aplinkybes ir užbaigus vykstantį tyrimą, ataskaita vėl būtų generuojama vartotojams, t. y. galimiems Evelinai šiuo metu priklausančio automobilio pirkėjams.

Komentaras

Inga Mauricienė

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja:

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir, įvertinusi UAB „CV Group“ (jūsų minima kaip „CarVertical“) pateiktus argumentus, 2024 m. liepos mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą pripažino pagrįstu, UAB „CV Group“ pareiškė papeikimą ir nurodė patenkinti pareiškėjos prašymą. VDAI, iš pareiškėjos sužinojusi, kad UAB „CV Group“ nevykdo VDAI nurodymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. rugsėjo mėnesį pradėjo administracinės baudos už VDAI nurodymo nevykdymą skyrimo procedūrą, kuri dar nebaigta.

----------------------

Baigus rengti straipsnį paaiškėjo, kad VDAI bendrovei „CV Group“ skyrė 12 tūkst. eurų baudą.

Bendrovės atstovai atkreipė dėmesį, kad „gautas VDAI sprendimas nėra įsigaliojęs ir galutinis". „Su juo nesutinkame ir toliau ginsime savo poziciją. Šis teismo sprendimas gruodžio 27 d. jau buvo skųstas teismui“, – teigė E. Bertašiūtė.