Pirmasis į portalą kauno.diena.lt kreipėsi skaitytojas Vaidotas, kuris teigė, kad Aušros gatvės 12-tojo daugiabučio gyventojai karšto vandens neturi jau dvi savaites. Ši žinia šeimą pasiekė netikėtai. 

„Vieną dieną pareinant namo ant lauko durų radome raštelį, informuojantį, kad savaitę nebus karšto vandens. Atėjus žadėtai datai ant lauko durų radome pakabintą naują raštelį – karšto vandens tiekimas atidedamas dar savaitei. Pagal naują pranešimą jie turėtų paleisti vandenį šį penktadienį, bet pagal pirmąjį informacinį lapelį karšto vandens tiekimas turėjo būti atnaujintas praėjusį penktadienį“, – apie besikeičiančius bendrovės „Kauno energija“ planus pasakojo kaunietis.

Vyras kritikos strėlės leidžia ir į darbus vykdančių darbuotojų nepareigingumą – esą 9 valandą minėtų darbuotojų darbo vietoje dar nematyti, o 17 valandą jie būna jau palikę objektą. Paklaustas, kaip be karšto vandens verčiasi namo gyventojai, vyras neslepia: „Pasišildome puodą karšto vandens, išplauname indus, o apie maudymąsi – kaip katinas. Name yra šeimų su mažais vaikais – kaip jiems gyventi?“

Po žurnalistų kreipimosi vanduo atsirado

Penktadienio rytą portalas susisiekė su bendrovės „Kauno energija“ atstovu Ūdriu Staselka ir paprašė pakomentuoti Aušros gatvės 12-tojo daugiabučio situaciją. Atsakymų buvo sulaukta po pietų, o juose teigiama, kad šio namo gyventojai jau gali džiaugtis karštu vandeniu.

„Šilumos tiekimas karštam vandeniui ruošti į pastatą Aušros g. 12 atnaujintas šiandien ryte. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas informuotas, kad reikia paleisti karštą vandenį pastate. Šiluma šiuo metu pastate vartojama. Tai reiškia, kad gyventojai karštu vandeniu naudojasi“, – teigė Ū. Staselka.

Be karšto vandens – tris mėnesius

Nusiskundimų dėl karšto vandens gauta ir daugiau. Skaitytoja Agnė piktinasi Raudondvario plento 86-ame name susiklosčiusia padėtimi:

„Situacija prasta – nuo Velykų iki dabar neturime karšto vandens. „Kauno energijos“ internetiniame puslapyje pateikta informacija, kad tai tęsis bent iki liepos vidurio. Čia buvo rašoma, kad numatytas planinis tinklų tvarkymas – darbų pabaiga buvo nurodyta liepos mėnesį, tačiau tai tik preliminari data“, – teigė jau kone tris mėnesius be karšto vandens gyvenanti kaunietė ir taip pat užsiminė nesuprantanti, kokiu grafiku netoli jos namų vykdomi darbai.

„Vieną darbo dieną buvau namuose ir pradėjo lyti – lietus ir perkūnija truko tikrai trumpai, tačiau tokio rekordiškai trumpo pasišalinimo iš darbo vietos aš nesu mačiusi. Tai buvo penktadienis, apie 15 valanda. Po šio įvykio šmėstelėjo mintis: ar mes liepos mėnesį tikrai turėsime karštą vandenį?“ – apie darbininkų darbo ypatumus užsimena moteris.

Pasak Agnės, namo gyventojai jaučiasi apgauti: „Kauno energijos“ atstovai sakėsi užtikrinantys vartotojų patogumą – esą, jei karšto vandens tiekimas yra sustabdomas, tuomet įrengiamos mobilios stotelės. Tačiau moteris atskleidžia karčią realybę.

„Šiuo gėriu man nepasitaikė pasinaudoti, nes karšto vandens tiesiog nebuvo. Prausimasis taip pat apsunkintas – važiuojame praustis pas gimines. Bet važinėti pas artimuosius maudytis jau kone tris mėnesius nėra labai malonu. Dar vandenį kaitiname arbatinyje – smagu, gali įsivaizduoti, kad esi vaikas, kuris teškenasi vandens vonelėje... Viena kaimynė bute pasistatė vandens šildytuvą – bet juk tai nemenkos investicijos. O ką jai daryti, kai karštas vanduo atsiras? Naudotis ir šildytuvu ir Kauno energijos tiekiamu karštu vandeniu?“ – retoriškai klausė pasipiktinimo neslepianti pašnekovė.

Mūsų turimomis žiniomis, karštas vanduo pastate yra. Taip pat veikia ir cirkuliacija (šyla „gyvatukai“).

Teigia, kad vanduo yra

Bendrovės „Kauno energija“ atstovo nuomonė dėl vandens tiekimo Raudondvario plento 86-ame name buvo kiek kitokia.

„Dėl vamzdyno rekonstrukcijos šilumos tiekimas į šį pastatą buvo laikinai sustabdytas balandžio 24 d. ir atnaujintas gegužės 10 d. Vėliau, dėl tinklo perjungimo darbų laikinai sustabdytas birželio 13 ir atnaujintas birželio 14 d. 12 val. Mūsų turimomis žiniomis, karštas vanduo pastate yra. Taip pat veikia ir cirkuliacija (šyla „gyvatukai“). Kodėl jums kažkas pranešė, kad nėra, negalime pasakyti“, – teigė Ū. Staselka. 

Anot jo, didžioji dalis atvejų, kai yra rekonstruojama kuri nors magistralinio vamzdyno atkarpa, šiluma karštam vandeniui ruošti patiekiama iš kitų tinklo atšakų ir gyventojai bei kiti vartotojai karštą vandenį gauna nepriklausomai nuo to, kad šalia vykdoma rekonstrukcija.

„Šiuos darbus vykdo ne „Kauno energija“, o rangovų organizacijos. Jos darbus organizuoja savo nustatyta tvarka. Darbų grafikai nėra pažeidžiami“, – skaitytojo nusiskundimus neigė Ū. Staselka.

Pašnekovas teigia, kad pasitaiko atvejų, kai dėl tinklo hidraulinių bandymų tenka laikinai sustabdyti šilumos tiekimą karštam vandeniui ruošti. 

„Bandymai vykdomi pagal nustatytą grafiką ir apie juos visuomet skelbiama AB „Kauno energija“ interneto svetainėje bei miesto savivaldybės interneto svetainėje. Paprastai hidrauliniai bandymai užtrunka 2-3 dienas, kartais jie atliekami ir per vieną dieną. Gyventojai, ryte išėję į darbą, vakare nieko net nepajunta. Kartais pasitaiko atvejų, kad hidrauliniai bandymai užsitęsia iki 5 dienų, tačiau tai reti atvejai“, – dėstė specialistas.

Anot bendrovės „Kauno energija“ atstovo, šiemet mieste kaip niekad gausu šilumos tiekimo tinkle rekonstrukcijų, kurios gali sukelti nepatogumų.

„Vykdome net devynis tinklo rekonstravimo projektus 15 tinklo atkarpų. Darbų apimtys išties labai didelės, todėl tikėtina, kad ne viskas visuomet vyks vien tik sklandžiai. Ir dėl to mes iš anksto gyventojų atsiprašome už keliamus nepatogumus. Tikrai stengiamės daryti viską, kad gyventojai bei kiti vartotojai nepatogumų patirtų kaip įmanoma mažiau“, – į gyventojus kreipėsi bendrovės atstovas.

Penktadienį sulaukus „Kauno energijos“ atsakymo portalas kauno.diena.lt dar kartą susisiekė su minėto Raudondvario plente 86 esančio daugiabučio gyventoja. Moteris patvirtino, kad pavakarę karštas vanduo jau pradėjo bėgti.