Savanoriškas darbas
Ašigalio gatvėje gyvenanti kaunietė Regina savanoriškai tvarko aplinką ir tapo pavyzdžiu kitiems kaimynams. Moteris pažymėjo, kad aplink daugiabutį paprastai šiukšles surenka pasamdyta valytoja, tačiau kiek tolimesnės vietos buvo apšnerkštos, tad ji pati ėmėsi darbo.
„Ne viename name yra tokių savanorių, kurie pamato, kad toliau už namo ribų guli šiukšlės, eina ir tvarko“, – pradžioje kiek kuklindamasi savo darbais pokalbį pradėjo ponia Regina.
„Pasiimu įrankius, sušluoju, sugrėbiu, jei reikia, ir nugramdau purvus, kad būtų gražu. Netoli mano namo, arčiau parduotuvės, yra toks Bermudų trikampis. Ten buvo amžinas šiukšlynas, nes jis jokiam namui nepriklauso, o nemažai vairuotojų aplink tą vietą stato savo automobilius. Tai vieną dieną pasiėmiau kastuvą, palyginau viską, išrinkau šiukšles, sudėliojau tokius bortelius, kad ratais žolės nemaltų. Dirbdama pati gerai pajudėjau. Taip ne tik teritoriją apvaliau, bet ir gerai pasimankštinau. Sutvarkiau ir dabar porą mėnesių bus ramu“, – apie aplinkos gražinimo darbus įsidrąsinusi pradėjo kalbėti geros nuotaikos nestokojanti Ašigalio gatvės gyventoja.
Moteris tikino, kad jos kaimynai nėra labai taršūs ir šiukšlių bet kur nemėto, todėl tiek jos namo, tiek aplinkiniai kiemai yra ganėtinai tvarkingi. Kiti žmonės dar į klombas ir gėlyčių pasodina, tad pavasariais pražysta spalvoti žiedai, kurie aplinką padaro dar jaukesnę.
Vis dėlto ponia Regina atkreipė dėmesį, kad ties atliekų konteineriais ne visada vyrauja tvarka. Kai kurie gyventojai ne į pačius konteinerius, o prie jų išmeta šiukšlių maišus, kai kurias atliekas po teritoriją išnešioja paukščiai arba išplaiksto vėjas. Tad Regina ir čia aptvarko, kad netvarka nebadytų akių ir šiukšlės neskraidytų po visą rajoną.
Taip ne tik teritoriją apvaliau, bet ir gerai pasimankštinau.
„Nueinu prie konteinerių šiukšlių išmesti, tai kartais net susinervinu, kai matau, kad prikrauta lapų, popierių ar drabužių. Išrūšiuoju viską į tam skirtus konteinerius, jei reikia, ir pašluoju aplink juos, nes kartais būna stiklų pridaužyta, ir tada vėl gražiai bei tvarkingai viskas atrodo. Jei matau, kad koks konteineris jau pilnas, pranešu, kad būtų išvežtas, nes kitu atveju žmonės labai greitai pradeda mesti atliekas bet kur. Iš tiesų kažko išskirtinio mano aplinkoje man nereikia, svarbu, kad šiukšlės akių nebadytų, tada ir gyventi yra smagiau“, – toliau pasakojo kaunietė.
Veržli nuo jaunystės
Moteris pastebėjo, kad ne visi žmonės supranta, kad galima ką nors daryti ir negauti už tai atlygio. Ne kartą ją praeiviai palaikė valytoja, kiti replikavo, esą vis tiek ji turi gauti kažkokį atlygį. Tačiau kaunietė tokius palydi vien šypsena ir gerais žodžiais.
„Atsakau, kad aš ne valytoja, o savanorė, ir pasiūlau prisijungti. Man tiesiog akis bado netvarka, tai stengiuosi padaryti, kad būtų gražiau. Buvo, kad netoli namų ilgą laiką nebuvo konteinerių, skirtų šuniukų ekskrementams. Kalbinau kaimynus, kad jie viską, ką palieka jų augintiniai, surinktų ir išmestų, kur reikia. Bet ir pati supratau, kad žmonės tų maišelių toli neneš, jiems reikia čia pat. Tai vyras įkalė kuolą, aš pririšau kibirą, uždėjom užrašą ir šuniuko nuotrauką, kad čia būtent augintinių „staigmenėlėms“ skirta. Iš tiesų kaimynai pradėjo viską rinkti ir išmesti, tad pievelės tapo švaresnės. Taip po truputį ir auklėjame vieni kitus“, – dar keliais aplinkos gražinimo atvejais pasidalijo kaunietė Regina.
Aktyvi senjora pasakojo, kad pati net ir kieme augančius medžius prižiūrėjo. Kai šakos pradėjo linkti virš aikštelės, kurioje kaimynai palieka savo automobilius, moteris ėmėsi genėti pavojingas šakas. Tąkart buvo taip pat sulaukusi replikų, esą nereikia šakų genėti, tačiau paprašius komentatorių pagalbos prižiūrėti želdinius, negatyvūs kaimynai atsitraukė. Dabar Ašigalio gatvės kieme medžių šakos netrukdo nei praeiviams, nei automobiliams, o ir atrodo gražiau, mat vaizdo negadina aplūžę, neprižiūrėti želdiniai.
Moteris tikino, kad kastuvą tenka kartais į rankas paimti ir žiemos metu, kai kiemai gausiai užverčiami sniegu. Nors aplink namą tvarkosi valytoja, ne visada ji spėja nuvalyti takus, tad ponia Regina skuba į pagalbą ir kasa sniegą.
Paklausus, iš kur tas noras kažką veikti dėl bendruomenės, moteris patikino, kad veržlumo jai niekada netrūko. Ji matė veiklius savo tėvus, o ir pati nuolat prisidėdavo.
„Mano mama, kaip aš sakau, buvo tokia statybininkė, pati mūrijo, namukus tvarkė, kūrė savo interjerą sodybėlėje, tai ir aš tokia pat. Mūriju sau, ir tiek. Ir tiek daug tada darbai nekainuoja, kai pats pasidarai. Kartu ir savo laisvalaikį prasmingai išnaudoju. Kai esi pensininkas, yra tikra laimė, nes tada visas laikas yra tavo ir gali pats nuspręsti, kaip jį panaudoti. Aš, be savo veiklų, dar ir šiek tiek savanoriškai aplinką patvarkau“, – tikino ponia Regina.
Neliko nepastebėta
Nepakelta šiukšlė traukia kitas šiukšles ir nereikia ilgai laukti, kol kiemas tampa šiukšlynu ir į jį nesinori kojos kelti. Tačiau jei žmonės linkę patys apsikuopti, rūpinasi aplinka, tokie kiemai atsikrato nejaukių etikečių, atrodo gerokai tvarkingiau ir į juos mieliau užsukti.
Ponios Reginos iniciatyva tvarkyti ir tas vietas, kurios teisiškai konkrečiam namui nepriklauso, neliko nepastebėta. Už miesto švarą atsakinga bendrovė „Kauno švara“ kaunietei įteikė dovanų. Moteris šypsodamasi pasakojo, kad dovanas tikrai panaudos, tik šiek tiek kuklinosi ir sakė, kad ir gretimo namo gyventojas Juozas esą taip pat nuolat gražina aplinką.
„Gavau tokį veltinį krepšį, atšvaitų, kad mane visi matytų, knygą. Viskas reikalinga. Gavusi dovaną paprašiau, kad atsiųstų valymo mašiną į gatvelę, kuri veda link namų, nes ten kraštuose prisikaupė daug smėlio ir purvo. Kitą dieną atvažiavo, tai dabar labai gražu, nereikia viso to purvo su kastuvu gramdyti“, – tikino ponia Regina.
Tikimasi, kad daugiau gyventojų rūpinsis savo aplinka ir taip kartu bus kuriamas gražesnis Kaunas.
Naujausi komentarai