Atvedė tėtis
Trylikametė Simona Mačiūnas, gimusi JAV ir ten tebegyvenanti, nuo rugpjūčio vidurio pradės eiti į aštuntą klasę. Mergaitė daugybę valandų praleidžia ne tik prie vadovėlių, bet ir meninės gimnastikos treniruotėse.
Viena jos trenerių – mama Ž.Mačiūnas, pati buvusi gimnastė, kurią ne vienus metus treniravo Aurelija Talačkienė, trenere dirbanti Kauno sporto mokykloje "Startas" ir Kauno meninės gimnastikos klube.
Ž.Mačiūnas, S.Mačiūnas ir A.Talačkienę vienija meilė meninei gimnastikai.
Žanetą į gimnastiką atvedė tėtis. Tuomet keturmetė lankė darželį. Iki jos šeimoje sportininkų nebuvo.
Sportinės gimnastikos treniruotes Žaneta įvardijo labai sunkiomis. Nors iš šalies atrodo, kad viskas labai lengva ir smagu, tačiau iš sportininkių ši sporto šaka reikalauja labai daug fizinių jėgų.
"Sunkiausi buvo pratimai ant lygiagrečių", – prisimena žavi moteris. Turi būti labai stiprios rankos, pečių juostos raumenys", – ją papildo jos buvusi trenerė A.Talačkienė, kurios auklėtinės viena po kitos pasiekia puikių rezultatų.
Pateko į rinktinę
Dar iki pažinties su A.Talačkiene Žaneta per treniruotę nukrito nuo buomo ir susilaužė koją. "Po nelaimės mama pasakė, kad pakaks gimnastikos. Tačiau tėtis labai palaikė siekį sportuoti, trenerė taip pat. Ji buvo net namo atėjusi bandyti mamą įkalbėti leisti treniruotis, kai koja sugis. Sakė, tokia gabi mergaitė. Sakė, jeigu nenorite į sportinę, leiskite į meninę gimnastiką", – pasakojo Ž.Mačiūnas.
Mama nusileido, ir buvo išbandyta meninė gimnastika. "Tiek metų lankius sportinę gimnastiką, meninės treniruotės man buvo tokios lengvos!" – šyptelėjo moteris. Tačiau lengva buvo tik iš pradžių.
Pas trenerę A.Talačkienę Žaneta pateko būdama šeštoke. "Ji turėjo gerus pagrindus, buvo stipri fiziškai. Persivertimai, špagatai. Bazė buvo. Tačiau ateidama į meninę gimnastiką nevaldė įrankių. Pas mus yra kaspinas, kuokelės, kamuolys, lankas, šokdynė. Viso to ir choreografijos reikėjo mokytis", – vardijo trenerė. O minėtus elementus įvaldyti nelengva.
Netrukus Žaneta pateko į Lietuvos gimnastikos rinktinę. Trylikos metų tapo sporto meistre. Būdama Lietuvos rinktinės nare grupiniame pratime su komanda Tarybų Sąjungos čempionate užėmė ketvirtą vietą.
"Žiūrėkite, čia aš su trenere. Turbūt trylikos metų čia ir buvau, kaip dabar Simona", – rodė vieną archyvinių nuotraukų, išsaugotų A.Talačkienės, Ž.Mačiūnas.
Tai sunkus, bet labai gražus, moteriškas sportas. Stiprėja raumenynas, atsiranda grakštumas, lavinama ištvermė, išmokstama disciplinos
Gimnastės anksti baigia karjerą. Ne išimtis buvo ir Ž.Mačiūnas. Ji treniravosi, kol baigė vidurinę mokyklą ir pradėjo studijuoti dabartiniame Lietuvos sporto universitete.
Dukra – taip pat gimnastė
Prisiminusi sunkias treniruotes, būtinybę gyventi pagal griežtą dienos ir mitybos režimą, laisvalaikio trūkumą Ž.Mačiūnas teigė, kad gyvenime nieko nekeistų. "Tai sunkus, bet labai gražus, moteriškas sportas. Stiprėja raumenynas, atsiranda grakštumas, lavinama ištvermė, išmokstama disciplinos", – vardijo gimnastikos pranašumus moteris, būdama trenere stebinti, kaip gimnastikos salėje tobulėja jos dukra.
JAV Mačiūnų šeima atsidūrė, kai vyras laimėjo žaliąją kortą. Ten išvyko trise, jau buvo gimęs ir ūgtelėjęs sūnus Jonas. Dar prieš gimstant Simonai, Žaneta svečioje šalyje ėmė dirbti gimnastikos klube trenere.
Kartu į darbą dukrytę ji vestis pradėjo, kai šiai buvo ketveri. Kol treniruodavo mažąsias gimnastes, Simona šokinėjo ant batuto, bėgiojo, veikė tai, ką tik sugalvodavo. "Ją atsivesdavau, kad būtų šalia, kad turėtų, ką veikti. Tada jokių minčių, kad dukra bus gimnastė, neturėjau", – pasakojo iš Kauno kilusi moteris.
Treniruotės – ir po šešias valandas
"Labai noriu gimnastikos. Man tai patinka, sekasi. Mėgstamiausias įrankis – kuokelės", – aiškiai lietuviškai žodžius greitai dėliojo mergaitė. Ji dar kalba angliškai, rusiškai, mokosi ispanų kalbos.
Žaneta dukrą rimtai ėmė treniruoti, kai jai buvo šešeri. Dabar Simonai – jau trylika, o jos treniruotės neretai užtrunka net ir po šešias valandas.
"Kai laukia varžybos, treniruojuosi septynias dienas per savaitę, penkias dienas kartu su grupe, dvi dienas privačiai su baleto trenere arba su mama, arba su Milena, kita asmenine trenere. Su grupe treniruojamės po keturias penkias, papildomos treniruotės užtrunka dar apie tris valandas", – skaičiavo paauglė.
Po pamokų namo grįžta dviračiu arba pėstute. Jeigu šalta – mama paima. Pavalgo, paruošia pamokas, po to brolis nuveža į gimnastikos treniruotes arba su drauge, taip pat lankančią gimnastiką, abi nusigauna.
Mamą jau pralenkė
Pasiteiravome, ar žino visus mamos pasiekimus. Ar tikisi ją pralenkti? "Jau dabar pralenkė", – į pokalbį vėl įsijungė A.Talačkienė.
Simona liepos pradžioje laimėjo JAV jaunių meninės gimnastikos čempionatą. Mergaitė buvo nepralenkiama daugiakovėje, kur buvo vertinami pasirodymai su keturiais įrankiais (šokdynė, kamuolys, kuokelės ir kaspinas).
Gimnastė neslėpė, kad nesitikėjo pergalės, nes neseniai buvo patyrusi traumą ir dvi savaites negalėjo visa jėga treniruotis, o per paskutinę treniruotę, jos vertinimu, labai prastai pasirodė, skaudėjo galvą.
Simona jau penktus metus iš eilės buvo pakviesta į savo amžiaus grupės JAV meninės gimnastikos treniruočių stovyklą, kuriose meistriškumo semiasi ir iš garsiausių pasaulio sportininkių.
Ar būna, kad su mama dėl ko nors nesutariate? "Taigi ji mama", – nusišypso Simona ir priduria, kad kartais užsispiria ir nori padaryti savaip, nors mama pataria daryti kitaip.
Ar yra domėjusis, kaip mama treniruodavosi, kaip vykdavo varžybos? "Gimnastika yra gimnastika. Ji tokia pati Amerikoje, Lietuvoje ar Rusijoje. Tiesa, dabar gimnastika sudėtingesnė, didėja reikalavimai", – už dukrą atsakė Ž.Mačiūnas.
Gimnastika ar mokslai?
Simona čiauškėjo, kad norėtų toliau kopti į gimnastikos aukštumas, bet tam reikia didelio atsidavimo, skirti labai daug laiko, o laiko, daugiau nei iki šiol, prireiks mokslams, nes laukia vis atsakingesni metai mokykloje.
Mergaitei patinka matematika. Kalbant apie galbūt būsimą specialybę domina kineziterapija. Įdomu apie kaulus, raumenis, kaip dirba žmogaus judamasis aparatas.
"Jai visi dalykai gerai sekasi. Visi dešimtukai", – didžiavosi dukra Ž.Mačiūnas. Dėl dukros gimnastikos karjeros ji tenori vieno: "Svarbiausia, kad traumų nebūtų".
Poilsis – būtinas
Simona pasakojo laisvalaikiu labai mėgstanti skaityti, laiką leisti su geriausia drauge arba su broliu. O kaip bėga šeimos atostogos Lietuvoje?
Anksčiau vasarą Lietuvoje treniruodavosi, bet šiemet nusprendė pailsėti. "Po tokio svarbaus starto reikia poilsio", – argumentavo ir sprendimą palaikė A.Talačkienė. Tad Mačiūnai keliauja po Lietuvą, leidžia laiką pas Kaune gyvenančius senelius.
Mergaitė džiaugėsi, kad šią vasarą sau gali leisti ir šiek tiek nusižengti sveikos mitybos taisyklėms. "Čia labai skani pica, Amerikoje tokios negausi", – lygino Simona. Žaneta tą patvirtino bei pridūrė, kad lietuviški glaistyti varškės sūreliai, kurių pasiilgsta už Atlanto, taip pat leidžia dar maloniau mėgautis atostogomis.
Naujausi komentarai