Sugadintos šventės

Pernai kaunietį Kęstutį ištiko dvigubas smūgis. Pirmasis – kai teko atsisveikinti su mylima žmona, pralaimėjusią kovą su vėžiu. Antroji žinia pasiekė prieš pat Kalėdas, kai tvarkant žmonos palikimą paaiškėjo, kad vyras „Sodrai“ už žmonos sveikatos draudimą esą turi sumokėti daugiau nei 1,4 tūkst. eurų.

„Likimas iš manęs atėmė žmoną, o „Sodra“ dar ir šventes sugadino – nori išpešti paskutinius pinigus. Man atėjo laiškas, kad turiu per dešimt dienų sumokėti „Sodrai“ už žmoną susikaupusią skolą, – net apsiašarojau. Kol žmona buvo gyva, niekas nesakė, kad ji skolinga, o kai numirė, prireikė sumokėti PSD mokestį. Kodėl tų pinigų neieškojo, kol žmona buvo gyva? Iš kur man tą sumą ištraukti?“ – pykčiu netvėrė Kęstutis.

Po žmonos mirties vyras sužinojo, kad ji buvo skolinga „Sodrai“. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Kaip susidarė skola?

Pradėjome aiškintis, kaip galėjo susidaryti skola „Sodrai“.

Vyras „Kauno dienai“ pasakojo, kad 2016 m., uždarius parduotuvę, sutuoktinė neteko darbo ir dėl savo amžiaus naujo susirasti negalėjo. Iš pradžių ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau vėliau susirgo ir darbo klausimai tapo antraeiliai. Susidarė tam tikras laikotarpis, kai moteris nebuvo drausta socialiniu draudimu, todėl turėjo PSD mokėti savarankiškai, bet tai nebuvo padaryta.

Moteris pensininke tapo 2017 m., tačiau dėl ligos dvejus metus delsė kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijos skyrimo. Tik 2019 m. pradžioje šeima įkalbėjo parašyti prašymą, kad moteriai būtų mokama pensija. Kaip žinoma, pensininkai yra draudžiami ir privalomuoju sveikatos draudimu, todėl PSD jiems mokėti nebereikia.

Parašius prašymą, „Sodros“ darbuotojai nurodė, kad reikia atsidaryti banko sąskaitą, į kurią bus pervedama pensija. Vos tik SEB banke Kęstučio žmonos vardu buvo atidaryta banko sąskaita, automatiškai buvo sugeneruota 1 434,34 euro skola. Šeima, pamačiusi tokią sumą, pakraupo. Tuomet „Sodra“ aiškino, kad skola susidarė būtent už 2016–2019 m., kai moteris privalėjo savarankiškai mokėti PSD. Kadangi moteris pensijos paprašė vėliau, nei jai priklausė, šeima bandė su „Sodra“ tartis, kad skola būtų išskaičiuota iš negautos pensijos sumos.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipiasi vėliau, atgaline data jam išmokama tik už pusmetį. Vadinasi, Kęstučio žmona dėl to, kad delsė parašyti prašymą, negavo pensijos už maždaug pusantrų metų. Per tą laiką moteris būtų gavusi apie 3,3 tūkst. eurų. Tai kone dvigubai didesnė suma, nei moteris „Sodrai“ buvo skolinga už nesumokėtą PSD mokestį. Tad kauniečiai vylėsi, kad būtent nurašius negautos pensijos sumą, bus panaikinta ir susidariusi skola. „Sodra“ ir taip laimėjo, nes moteris pensijos paprašė vėliau, nei jai pagal amžių priklausė.

Ir iš tiesų atrodė, kad visos problemos išspręstos, o „Sodros“ darbuotojai rado kompromisą. Net įsiskolinimas, kuris buvo rodomas banko sąskaitoje, dingo, tad šeima suprato, kad skola panaikinta.

„Kol žmona gavo pensiją, nė vienas euras nebuvo nuskaičiuotas, jokio pranešimo negavome, kad ji vis dar yra skolinga, todėl kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kai po jos mirties tvarkėme palikimą ir notaras pasakė, kad žmona visi dar yra skolinga „Sodrai“. Tiek laiko skolos nereikėjo, todėl dabar turėtų mirusiuosius palikti ramybėje. Priimant palikimą reikia sumokėti ir skolas, bet aš tokių pinigų neturiu“, – guodėsi sutuoktinės netekęs Kęstutis.

Stebina ir dar viena detalė. Kai tik Kęstučio žmona atsidarė banko sąskaitą, skola viršijo 1,4 tūkst. eurų. Tačiau paveldint turtą notarai nurodė jau kitą sumą – 1 275,34 euro. Kaip ji buvo apskaičiuota, kauniečiui neaišku.

Su valdininkais nesusikalba

Dėl jau mirusios žmonos skolos Kęstutis ne kartą kreipėsi į „Sodros“ Kauno padalinį, tačiau jo atvejis buvo atiduotas vertinti Panevėžio skyriui. Į šį miestą vyras negali nei nuvažiuoti, nei su specialistais laiškais ką nors išsiaiškinti.

Norint pasikalbėti telefonu, reikia skambinti per bendrąjį klientų aptarnavimo numerį, kurį aptarnauja specialistai iš Vilniaus. Jie neįsigilinę į kauniečio atvejį, todėl vis siūlo užregistruoti teritoriniame padalinyje, ir karuselė vėl pradeda suktis iš naujo.

Kol žmona buvo gyva, niekas nesakė, kad ji skolinga, o kai numirė, prireikė sumokėti PSD.

„Panevėžio skyrius, kaip aš supratau, atsakingas už tai, kad iš žmonių skolas išieškotų. Jei viskas Kaune būtų, aš po jų langais su plakatais stovėčiau, o dabar į Panevėžį patekti neįmanoma. Tikrai „Sodra“ nuo žmonių atitrūkusi. Neįsivaizduoja, kaip realiai mes gyvename. Iš vienos skyriaus viršininkės gavau raštą, kad turiu sumokėti per dešimt dienų, kitas atsiuntė, kad per 20 darbo dienų, o jei to nepadarysiu, perduos antstoliams. Dabar nežinau, kuriuo raštu vadovautis“, – stebėjosi kaunietis.

Jis į „Sodrą“ kreipėsi su prašymu leisti žmonos skolą atiduoti dalimis, tačiau specialistai vėl dingo, negali su jais susisiekti. Vyras nežino, ar jo prašymas buvo patenkintas, ar viskas jau perduota antstoliams ir paskui teks mokėti delspinigius, nes terminas, per kurį vyras turėjo sumokėti skolą, jau praėjęs.

Kauniečio prašymą nagrinėja Panevėžio atstovai, todėl jis net negali normaliai išsiaiškinti visų detalių. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

Abstraktūs atsakymai

„Kauno diena“ kreipėsi į „Sodrą“ dėl kauniečio Kęstučio situacijos. Dėl asmens duomenų apsaugos, gavome tik abstrakčius atsakymus, kodėl moteris esą galėjo nežinoti, kad yra skolinga, o tik po jos mirties mokesčių našta buvo permesta ant paveldėtojų pečių.

„Pagal teisės aktus, paveldėjus asmens turtą, taip pat yra paveldimos ir asmens skolos“, – abstrakčiai aiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėja Malgožata Kozič.

Pasiteiravome, ar žmonėms automatiškai skiriama pensija, kai sueina pensinis amžius, ar jie turi dėl jos specialiai kreiptis. Be to, pagal dabartinius įstatymus, už pensininkus valstybė moka PSD mokestį, tad Kęstučio žmonos atveju, kai ji 2017 m. pagal amžių tapo pensininke, jai turėjo būti nebeskaičiuojamas PSD mokestis. Bet jis buvo skaičiuotas iki 2019-ųjų, kai moteris parašė prašymą pensijai gauti.

„PSD įmokas žmogus privalo mokėti savarankiškai, jei nėra draustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Atvejus, kai asmuo yra laikomas draudžiamu sveikatos draudimu valstybės lėšomis, išsamiau galėtų pakomentuoti Valstybinė ligonių kasa“, – teigė „Sodros“ specialistė.

Kaip pasakojo Kęstutis, jo žmona negavo jokių pranešimų, kad yra skolinga, o banke automatiškai sugeneruota skola „Sodrai“ taip pat dingo. Nežinia, kodėl sumažėjo ir pats mokestis. Į tai „Sodros“ atstovė nurodė, kad PSD įmokų skola galėjo sumažėti, nes dėl atgaline data paskirtos pensijos atsirado draudimas valstybės lėšomis. Skola taip pat galėjo sumažėti dėl to, kad jos dalis buvo išieškota.

„Teoriškai galima teigti, kad „Sodros“ teritorinis skyrius panaikino mokėjimo nurodymą, sužinojęs, kad į sąskaitą yra pervedama senatvės pensija. Pati skola dėl to nedingo, buvo tik panaikintas nurodymas nurašyti skolą nuo sąskaitos. Tačiau tai tik vienas iš galimų variantų ir modeliuoti situaciją neturint visos informacijos būtų neprofesionalu.

Norėdamas išsiaiškinti savo individualų atvejį, žmogus turėtų kreiptis į „Sodros“ specialistus, kurie žino jo konkrečią situaciją. Klientas gali prašyti, kad jam būtų pateikta išsami informacija, paaiškinta viskas, ko jis nesuprato, o specialistai mielai atliks savo pareigą ir stengsis atsakyti kuo išsamiau – kaip susidarė skola, kaip ją padengti, kokie yra būdai atidėti skolą. Neįmanoma išnagrinėti konkrečios situacijos tarpininkaujant žiniasklaidai, pirmiausia dėl asmens duomenų apsaugos, taip pat dėl to, kad kelis kartus perpasakota informacija gali būti netiksli“, – teigė „Sodros“ atstovė.

Šiam pasiūlymui Kęstutis tikrai paprieštarautų, nes ne kartą kreipėsi į „Sodros“ darbuotojus, bet situacija nuo to netapo aiškesnė.

„Kauno diena“ taip pat pasidomėjo, kodėl asmuo, kol jis buvo gyvas, neinformuotas apie skolą. Galų gale, kodėl skola nebuvo nurašoma dalimis nuo paskirtos pensijos. „Sodros“ atstovai aiškino, kad tokia informacija esą teikiama elektroniniu paštu arba telefonu. Paštu apie skolas „Sodra“ klientams nepraneša.

„Savarankiškai PSD besidraudžiantys asmenys apie susidariusias įmokų skolas yra informuojami žinutėmis per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą. Tai reiškia, kad šiuos pranešimus žmogus mato prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros sodra.lt.gyventojui. Jei žmogus yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą arba telefono numerį, informacija siunčiama taip pat šiais kanalais.

Per metus „Sodra“ išsiunčia gyventojams apie 2 mln. pranešimų apie PSD skolas – juos gauna ir pirmą kartą įsiskolinę žmonės, ir asmenys, kurių skolos kaupiasi ilgiau. Visų šių pranešimų siuntimas registruotu paštu pareikalautų itin daug resursų, todėl nuolat raginame klientus tikrinti informaciją asmeninėse „Sodros“ paskyrose, taip pat pateikti kitus savo kontaktinius duomenis, kad „Sodros“ siunčiama informacija pasiektų juos greitai, jų pačių pasirinktu būdu – elektroniniu paštu arba telefonu“, – aiškino M.Kozič.

Ji pridūrė, kad vyras skolą turi sumokėti per dešimt dienų nuo rašto gavimo datos. Jei nėra galimybės sumokėti visos sumos, galima prašyti ją mokėti dalimis.