Kaip ketvirtadienį pranešė VMI, šie asmenys dirbo su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais, nors pagal atliekamų darbų pobūdį turėjo sudaryti darbo sutartis.

Skaičiuojama, kad dėl to nesumokėta apie 244 tūkst. eurų mokesčių: per 150 tūkst. eurų gyventojų pridėtinės vertės mokesčio ir 94 tūkst. eurų sveikatos draudimo įmokų.

Atsakingiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl nelegalaus darbo bei skirtos administracinės baudos.

Įtarimų sukėlė darbo skelbimuose pateikiama informacija.

„VMI specialistams, vykdant stebėseną dėl tinkamo sezoninių darbų apskaitymo pagal paslaugų kvitus, įtarimų sukėlė darbo skelbimuose pateikiama informacija. Juose asmenys kviesti dirbti ūkiuose supaprastinta tvarka pagal paslaugų kvitus, išsaugant vadinamąsias bedarbio pašalpas, nors nurodytas darbų pobūdis atitiko kitų, identiškus darbus atliekančių samdomų darbuotojų veiklą“, – pranešime teigė Kauno apskrities VMI viršininkė Judita Stankienė.

Ji pažymėjo, kad paslaugų kvitų darbo forma gali naudotis asmenys, dirbantys tik trumpalaikius, sezoninius ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius darbus.

Pasak inspekcijos, patikrinus du įtarimus sukėlusius daržovių ūkius, nustatyta, kad 670 darbuotojų ištisus metus atliko įvairius darbus supaprastinta tvarka, prisidengiant paslaugų kvitais, nors vykdomi darbai nebuvo vienkartiniai, laikini ir neatitiko įstatyme apibrėžtų paslaugų nuostatų, o su asmenimis turėjo būti sudarytos darbo sutartys.