Signalai kartojasi

Kauno apygardos teismo iniciatyva 2022-ųjų pabaigoje buvo atlikta planinė Kauno apylinkės teismo darbuotojų anoniminė apklausa apie bendravimo kultūrą ir psichologinį mikroklimatą. Nors Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis ir toliau tikina, kad viskas puiku, dalis apklaustųjų tvirtina priešingai ir net įvardija bene pagrindinę problemą – paties teismo vadovo elgesį.

Keletą pastarųjų metų Kauno apylinkės teismas, kuriam pirmininkauja A. Purvainis, sulaukdavo kritikos dėl prasto mikroklimato, nors esminių administracinės veiklos trūkumų nebūdavo nustatoma.

Pirmieji signalai apie blogą situaciją teisme pasigirdo dar 2019 m. Tuo metu A. Purvainis tebuvo laikinasis teismo vadovas. Tada Kauno apylinkės teismo teisėjai kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką dėl laikinojo vadovo keistų administravimo ypatumų. Tokį raštą teisėjai pateikė ir Teisėjų tarybai, ir prezidentūrai.

Atrodo, situacija nuo tada mažai tepakito, išskyrus tai, kad 2020 m. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu A. Purvainis buvo paskirtas nuolatiniu teismo pirmininku.

Iki tapdamas Kauno apylinkės teismo pirmininku, A. Purvainis dalyvavo keliose atrankose į šias pareigas. Prieš vieną iš jų buvo atlikta Kauno apylinkės teismo darbuotojų anoniminė apklausa.

Tąsyk darbuotojų nuomonės apie A. Purvainį buvo skirtingos. Dalis jį apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, aiškią viziją, gebantį tinkamai organizuoti darbą, valdyti krizines situacijas, motyvuoti darbuotojus, kiti – kaip principingą ir kerštingą, prarandantį savitvardą susiklosčius sudėtingoms ir konfliktinėms situacijoms, šališką, negebantį priimti kritikos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kadencijos pabaigoje paklausė Teisėjų tarybos patarimo, ar skirti A. Purvainį Kauno apylinkės teismo vadovu, atsižvelgė į darbuotojų anoniminės apklausos rezultatus ir nepritarė jo kandidatūrai.

Šiais metais vykusiame tyrime dalyvavo 232 iš 308 Kauno apylinkės teismo darbuotojų, o tai sudarė 75,3 proc. visų teismo darbuotojų. Pastabų pateikta dėl ne vienos veiklos srities.

Ragina būti pavyzdžiu

Kauno apylinkės teismą, kaip ir kitus Lietuvos teismus, vargina nepakankamas finansavimas, o tai neišvengiamai turi įtakos sistemoje dirbantiems žmonėms.

Darbuotojų tyrimas parodė, kad darbo teismų sistemoje populiarumą mažina objektyvūs veiksniai: mažas darbo užmokestis, atlygio neatitinkantis didelis darbo krūvis, iš esmės skatinimo priemonių nebuvimas.

Tyrimo komisijos nuomone, finansinių lėšų stygius negali būti laikomas pakankama priežastimi pažeisti teisėtumo principą ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų tokiais atvejais, kuriuos nurodė respondentai,  pavyzdžiui, priemokų už papildomą darbo krūvį, kai pavaduojamas laikinai dėl teisėtų priežasčių darbe nesantis kitas darbuotojas, nemokėjimas arba jų mokėjimas tik tokiu atveju, jei esama pinigų.

Nemaža dalis respondentų paminėjo aplinkybę, kad ir taip didelis darbo krūvis dar labiau padidėja, nes trūksta darbuotojų – teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių. Tai liudija, kad pernelyg didelis darbo krūvis bent iš dalies yra nulemtas netinkamo arba neefektyvaus darbo organizavimo.

Laiku užimant laisvus tarnautojų ir darbuotojų etatus, darbo krūvis būtų paskirstomas tolygiau ir proporcingai mažėtų. Tačiau reikia nepamiršti, kad žmonės nebesirenka darbo teismuose dėl mažų atlyginimų, o tai jau nepriklauso nuo teismo administracijos, todėl etatus užimti 100 proc. yra labai sudėtinga. Be to, teisėjų, teismų darbuotojų trūkumas yra ir kitų Lietuvos teismų problema, apie kurią kalbama jau keleri metai.

Grįžkime į Kauno apylinkės teismą. Apklausoje būta klausimų ir apie teismo administraciją. Rezultatai parodė, kad nemaža dalis respondentų Kauno apylinkės teisme apskritai neturėjo nuomonės apie atskirus vadovus – teismo pirmininką, jo pavaduotoją, kanclerį ir kt. – arba netgi pažymėjo, kad su šiais vadovais nebuvo susidūrę.

Situacija: apie blogą mikroklimatą Kauno apylinkės teisme kalbama ne pirmus metus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Dalis respondentų nurodė, kad teismo darbuotojai, jų nuomonė turi įtaką vadovų priimamiems sprendimams. Komisijos nuomone, tai liudija apie gana didelį atotrūkį tarp teismo administracijos ir personalo, komunikacijos stoką, todėl siūloma siekti, kad teismo darbuotojai aiškią informaciją gautų laiku.

Tyrimo rezultatai parodė ir tai, kad neigiamą įtaką organizacijos mikroklimatui turi tokie veiksniai, kaip emocijų demonstravimas, patyčios, apkalbos, netinkamas kritikos ar pastabų reiškimas, todėl komisija pažymėjo, kad bet kokioje įstaigoje turi būti siekiama pagarbaus ir dalykiško bendravimo, kritikos reiškimo konstruktyviai, o vadovai turi rodyti pavyzdį, kad yra atviri dialogui ir pasirengę išsiaiškinti lūkesčius, skatinti tarpusavio komunikaciją.

Siekė grįžtamojo ryšio

Kauno apylinkės teismas jungia Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių ir Jonavos rūmus. Po atlikto organizacinės kultūros ir psichologinio mikroklimato tyrimo ir lankymosi visuose apylinkių teismuose Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas pabrėžė, kad apylinkių teismuose ryškiausi vienos iš esminių šių dienų teismų sistemos problemų – neadekvataus finansavimo – padariniai.

„Dėl didelio skaičiaus laisvų darbo vietų itin išaugo krūvis, o tai dar labiau padidina atotrūkį tarp visuomenės keliamo teismų veiklos kokybės lūkesčio ir mums suteikiamų resursų nulemtų galimybių tokią kokybę užtikrinti. Ypač sudėtinga situacija Kauno apylinkės teisme, kur yra itin didelis teisėjų ir kitų teismo komandos narių trūkumas, o pageidaujančiųjų šias gretas papildyti skaičius yra itin ribotas“, – pastebėjo pirmininkas.

Tačiau net ir šioje sudėtingoje situacijoje M. Bartninkas rado kuo pasidžiaugti, nes pagrindiniai rodikliai, kuriais matuojama teismų darbo kokybė, – sprendimų stabilumas, bylų nagrinėjimo trukmė – gana  aukšto lygio.

„Norėjome gauti grįžtamąjį ryšį apie apylinkių teismuose vyraujančias nuotaikas, pagrindinių įtampų šaltinius, kad galėtume tai aptarti su kiekvieno teismo vadovais. Ne tam, kad išryškintume klaidas ir jomis apkaltintume, bet tam, kad galėtume įvardyti pokyčių ar papildomo dėmesio reikalaujančias sritis“, – pabrėžė M. Bartninkas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad, turint itin menką darbo užmokesčio fondą, svarbi užduotis – maksimaliai efektyviai paskirstyti dėl laisvų darbo vietų sutaupomas lėšas, pagal galimybes skatinant tuos, kurie geriausiai, kokybiškiausiai susitvarko su padidėjusiu darbo krūviu.

„Beje, skatinimo sistemos nebuvimą ar jos nepakankamumą apklausos dalyviai taip pat įvardijo kaip vieną iš svarbių nepasitenkinimo ar įtampų šaltinių“, – pastebėjo M. Bartninkas ir pabrėžė, kad skatinimas nebūtinai turi būti siejamas vien tik su finansiniu atlygiu.

Ypač sudėtinga situacija Kauno apylinkės teisme, kur yra itin didelis teisėjų ir kitų teismo komandos narių trūkumas.

Girdėti turi visi

Gana žymi respondentų dalis įvardijo dar vieną įtampų šaltinį Kauno apylinkės teisme – netinkamą vidinę komunikaciją. Jeigu žmogus nežino, kokiu tikslu inicijuojamos naujovės, jam nepasiūloma įsitraukti ir išsakyti nuomonę, pateikti pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos, jis negauna atsakymų į kylančius klausimus, jam tampa daug sunkiau pripažinti ir imtis įgyvendinti net pačius pažangiausius ir efektyviausius sprendimus.

„Viena iš tendencijų, kurią pastebėjome Kauno apylinkės teisme dirbančių respondentų atsakymuose ir įvertinome kaip aptarimo su teismo vadovybe reikalaujantį signalą, yra žymiai išsiskiriančios pozicijos, kai dalis respondentų nurodo, kad viskas yra labai gerai, o kita dalis viską vertina itin neigiamai“, – teigė Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Dėl tokių kontrastų, anot pirmininko, kyla klausimas, ar tiek viena, tiek kita pozicija yra visiškai nuoširdi, argumentuota, ar tai nėra labiau emocinis, gynybinis, išankstinio nusiteikimo nulemtas pareiškimas.

„Negalime galvoti, kad visi teismo vadovybės sprendimai yra išimtinai tik blogi ir jais siekiama specialiai pakenkti, tačiau neturėtume situacijos ir idealizuoti, sakydami, kad visi prieštaraujantys, keliantys abejonių ar teikiantys alternatyvių pasiūlymų klysta“, – svarstė M. Bartninkas.

Pastebėjimas: vienu įtampų šaltiniu, pasak M. Bartninko, gana didelė dalis respondentų įvardijo nepakankamą arba netinkamą vidinę komunikaciją. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kauno apygardos teismo pirmininkas įsitikinęs, kad sėkmę gali atnešti ne vienas ar kitas kraštutinumas, o subalansuotas požiūris.

„Užduotis tokį balansą atrasti ne tokia jau paprasta, bet signalą, kad jo trūksta, turėtų išgirsti visi. Tiek vadovai, kurių rankose yra galimybė suteikti organizacinės kultūros kryptį, tiek ir kiekvienas teismo komandos narys, nuo kurio geranoriškumo, noro bendradarbiauti daugiausia priklauso organizacijos sėkmė“, – teigė M. Bartninkas.

Išvados nesvarbios?

Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis, atrodo, į tyrimą pažvelgė kitu kampu nei komisija. „Man, kaip teismo vadovui, vertinant šį tyrimą yra svarbesni jo rezultatai, nurodyti pagal teismo darbuotojų pateiktus atsakymus, o ne pačios išvados, nes tai ne teismo darbuotojų, o tyrimą atlikusio subjekto subjektyvus vertinimas“, – pareiškė apie Kauno apygardos teismo sudarytos komisijos darbą A. Purvainis.

Anot Kauno apylinkės teismo pirmininko, didžioji dalis darbuotojų gerai jaučiasi atlikdami savo darbą (78 proc.), visuomet gali pabendrauti su kolegomis ir sulaukti jų pagalbos, jeigu prireiktų (85–86 proc.), darbuotojus tenkina fizinė darbo aplinka (67 proc.), o reikalinga informacija yra gaunama išsami ir pateikiama laiku (69 proc.). Beveik du trečdaliai respondentų (58 proc.) savo atsakymuose tiesiog nurodė, kad darbe vyrauja gera psichologinė atmosfera.

A. Purvainis taip pat nurodo, kad dar 2019 m. vasarą buvo pradėti įgyvendinti teismo darbuotojų darbo užmokesčio ir skatinimo priemonių politikos pokyčiai. 53 teisėjams, 455 kitiems teismo darbuotojams buvo skirtos priemokos už padidėjusį darbo krūvį dėl teisme laisvų teisėjų ir kitų darbuotojų etatų. Premijos ir vienkartinės piniginės išmokos buvo skirtos 224 darbuotojams, dar 60 darbuotojų paskatinta nefinansinėmis priemonėmis – padėkomis, vardinėmis dovanomis, jiems suteiktos papildomos poilsio dienomis.

„Per visą šį daugiau nei vienų metų laikotarpį finansinėms skatinimo priemonėms, priemokoms už padidėjusį darbo krūvį teismas iš sutaupytų dėl laisvų teisėjų ir kitų darbuotojų etatų lėšų iš viso skyrė apie 414 tūkst. eurų“, – tęsė A. Purvainis. Tiesa, šie argumentai skiriasi nuo tyrimo metu pastebėtų momentų apie tai, kad nėra skatinimo sistemos arba ji nepakankama.

Skirtingi kampai

Kauno apylinkės teismo vadovas tikino, kad optimistiškai nuteikia ir tyrimo rezultatai, esą rodantys gana aukštą tarpasmeninių santykių kokybę tarp vadovų grandies darbuotojų, jiems pavaldžių darbuotojų ir kitų bendradarbių.

Tiesa, šis optimizmas gerokai skiriasi nuo minėtų pastebėjimų, kad „nemaža dalis respondentų Kauno apylinkės teisme apskritai neturėjo nuomonės apie atskirus vadovus – teismo pirmininką, jo pavaduotoją, teismo kanclerį ir kitus arba netgi pažymėjo, kad su šiais vadovais nebuvo susidūrę“.

A. Purvainis išskiria, kad du trečdaliai darbuotojų (67–70 proc.) yra patenkinti teismo pirmininko elgesiu su jais ir mano, kad teismo pirmininkas rūpinasi jais ir jų poreikiais.

Išskirdamas teismo vadovybei palankius vertinimus, A. Purvainis mini, kad tyrimo metu gauti rezultatai, rodantys gerą teismo vadovybės ir teismo darbuotojų santykį, taip pat rodo, kad Kauno apylinkės teisme nėra didesnio bendravimo skirtumo tarp įvairaus lygio darbuotojų, įskaitant ir vadovybę.

Trūksta ir teisėjų, ir teismo sekretorių

2022 m. gruodžio 23 d. duomenimis, 2022 m. Kauno apylinkės teisme civilines bylas nagrinėjančiam teisėjui teko 583 bylos, baudžiamąsias ir administracines bylas nagrinėjančiam teisėjui – 126 baudžiamosios bylos ir 32 administracinių nusižengimų bylos. Tikslūs statistiniai duomenys apie bylų skaičių, tenkantį vienam teisėjui, paaiškės tik 2023 m. sausį, kai bus susisteminti visų 2022 m. duomenys.

Kauno apylinkės teisme šiuo metu iš patvirtintų 85 etatų trūksta 17 teisėjų, iš jų vieno Kėdainių rūmuose (iš aštuonių etatų), dviejų Jonavos (iš aštuonių etatų) ir dviejų Kaišiadorių rūmuose (iš šešių etatų), 12 teisėjų Kauno rūmuose (iš 63 etatų). Kauno apylinkės teisme numatyti 77 teisėjų padėjėjų etatai. Šiuo metu laisvi 15 teisėjų padėjėjų etatai, iš jų 13 etatų Kauno rūmuose. Teismo posėdžių sekretorių patvirtinti 85 etatai, iš kurių 20 dar laisvi. Didžiausias trūkumas – 16 teismo posėdžių sekretorių Kauno rūmuose.

Koridoriuje, kuriame pašaliniams draudžiama vaikščioti, prokurorai pastebėti ir prieš, ir po šio įvykio ir jie niekam nekliudė.

A. Purvainiui – administracinio teismo niuksas

Regionų apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą, kuriuo buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo kanclerio įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas valstybės tarnautojai. Tačiau kolegų kitame teisme priimtas sprendimas yra apskųstas.

Atidarė duris

Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio paprašėme pakomentuoti, kaip teismo darbuotojo bylinėjimasis atsiliepia kitiems teismo darbuotojams.

„Tarnybinė nuobauda Kauno apylinkės teismo valstybės tarnautojai buvo skirta už tai, kad ji į tarnybines patalpas įleido pašalinį asmenį, ne Kauno apylinkės teismo darbuotoją, jis į šias patalpas buvo įleistas nesant tam teisinio pagrindo ir siekiant atlikti korupcinio pobūdžio veiksmus – palikti dovaną kaip atlygį už tam tikrus procesinius veiksmus kartu atnešant į bylą dokumentus ir veikiant bylos šalių interesais“, – griežto papeikimo esmę bandė aiškinti A. Purvainis.

Tačiau Regionų apygardos teismas, nagrinėdamas griežtu papeikimu nubaustos teismo posėdžių sekretorės pareiškimą, atkreipė dėmesį į tai, kad į tarnybines patalpas buvo įleistas ne šiaip koks nors pašalinis asmuo, o prokuroras.

Nubaustoji teismui paaiškino, kad pirmame aukšte laukdama lifto sutiko iš matymo jai žinomą prokurorę. Į liftą kartu įlipo ir minėta prokurorė. Ji pasiteiravo, ar sekretorė galės ją įleisti į koridorių trečiame pastato aukšte, t. y. į tarnybines patalpas. Kadangi nubaustoji sekretorė žinojo, kad minėtas asmuo yra prokurorė, taip pat buvo ne kartą mačiusi prokurorus Kauno apylinkės teismo tarnybinėse patalpose, nesuabejojo prokurorės tikslais ir pagrindu patekti į tarnybines patalpas, todėl įleido ją į Kauno apylinkės teismo trečiame aukšte esančias tarnybines patalpas.

Sukompromitavo saldainiai

Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos Kauno apylinkės teisme, o gal ir įstaigą krėtę korupcijos skandalai riboja improvizacijų galimybes.

Tuoj po prokurorės pasivaikščiojimo teismo koridoriumi specialiu anoniminiu kanalu teismo pirmininką pasiekė informaciją apie korupciją. Buvo nurodyta, kad pasirodė moteris, kuri atnešė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo ir išeidama iš kabineto paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“.

Vėliau paaiškėjo, kad asmuo, palikęs kabinete saldainių dėžutę, yra prokurorė, kurią į trečiame aukšte esančias teismo tarnybines patalpas įleido sekretorė, vėliau už tai gavusi griežtą papeikimą.

A. Purvainis aiškino, kad apie šį įvykį buvo informuota ir Generalinė prokuratūra. Kadangi teismo sprendimas nuasmenintas, neturime galimybės patikrinti, kokią įtaką palikta saldainių dėžutė turėjo prokurorės karjerai.

Draudimas įleisti pašalinius asmenis minimas kaip vienas iš teismo pirmininko įsakymų. Vis dėlto, nagrinėjant šią bylą, paaiškėjo ir tai, kad koridoriuje, kuriame pašaliniams draudžiama vaikščioti, prokurorai pastebėti ir prieš, ir po šio įvykio ir jie niekam nekliudė. Kažkas juos įleisdavo, tačiau jokių nuobaudų ar griežtų papeikimų nesulaukdavo.

Bausmę panaikino

Aišku, visada būna pirmas kartas, kuris dabar ir narpliojamas teisme. Linčiuojamos sekretorės elgesys apibūdintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kad tokiais veiksmais ji pažeidė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės veiklos etikos principus, taip pat diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą ir piktnaudžiavo tarnyba.

Griežtu papeikimu nubaustos sekretorės skundą nagrinėjęs Regionų administracinis teismas minėto šiurkštumo neįžvelgė ir Kauno apylinkės teismo kanclerio skirtą nuobaudą panaikino.

„Įleidimas į teismo tarnybines patalpas sukėlė grėsmę teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos ir institucijos, kurioje įdiegta nulinės tolerancijos korupcijai politika ir antikorupcinio elgesio standartas, skatinama nepriekaištingos reputacijos kultūra, autoritetui ir sukūrė prielaidas korupcijai dėl atliktų korupcinio pobūdžio veiksmų“, – toliau savo laikėsi A. Purvainis.