Kaip BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, šis sprendimas – pirmas žingsnis Kaunui patekti į Pasaulio paveldo sąrašą.

„Pirmas žingsnis žengtas, ir jis sėkmingas. (...) Jis atveria valstybei narei galimybes rengti nominaciją, rimtą paraišką į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai yra įžanga“, – sakė R.Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Pasak jos, šiame etape paraiška vertinama pagal formaliuosius kriterijus, tikrinama, kad ji atitiktų keliamus techninius reikalavimus. Toliau Lietuva galės pradėti rengti nominaciją – šis procesas užtruks mažiausiai dvejus metus, tačiau, pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovės, dažniausiai tam prireikia daugiau laiko.

„Nominacijos parengimo procesas iš tiesų yra labai sudėtingas. Jis ilgas, reikalaujantis ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių. (...) Praktiškai tai trunka tikrai ilgiau, nes tam, kad parengtumei kokybišką nominaciją, reikalinga atlikti išsamius tos vertybės tyrimus, ir parengti labai įtikinantį valdymo planą, kaip bus saugoma vertybė. Lygiai taip pat pagrįsti pasauliniame, regioniniame kontekste šitą vertybę, įtikinti tiek komiteto narius, tiek visas valstybes nares, kad verta įrašyti šią vertybę į Pasaulinio paveldo sąrašą“, – sakė ji.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Preliminariajame UNESCO sąraše yra objektai, kuriuos valstybės siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Jame taip pat yra Trakų istorinis nacionalinis parkas.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.