Laukia pokyčiai

"Aviamodeliavimas – nei inžinerija, nei hobis", – prasitarė patyręs pilotas, o lapkričiui skaičiuojant pirmąsias dienas jau plačiai atvėrė Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos duris.

Dar 1992-aisiais legendinio lakūno, aviacijos inžinieriaus ir lėktuvų konstruktoriaus vardu pavadintoje progimnazijoje G.Orlovą dabar galima sutikti mažiausiai tris kartus per savaitę. Antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais 5–8 klasių moksleiviams jis pasakoja apie aviaciją ir lėktuvų modeliavimą, o laisvu nuo pamokų metu visus entuziastus papildomai kviečia į aviamodeliavimo būrelį.

Jau kitų metų pradžioje pirmajame mokyklos aukšte bus įrengta aviamodeliavimo klasė, kuria galės naudotis technologijas dėstantys pedagogai, šalia jos – aviamodeliavimo laboratorija. Pastarojoje, anot G.Orlovo, bėgant laikui dildes ir rankinius pjūkliukus galėtų pakeisti naujosios technologijos – lazerinės pjaustyklės.

"Gal net kokį simuliatorių sudėliotume iš kompiuterių ekranų, kad vaikai galėtų pajusti skrydžio galią", – savo užsidegimu stebino pašnekovas.

Gal net kokį simuliatorių sudėliotume iš kompiuterių ekranų, kad vaikai galėtų pajusti skrydžio galią.

Gali būti, kad naujose patalpose šalia lėktuvų detalių pilotas išrikiuos ir kelias savo laimėtas taures iš daugiau nei pusšimčio turimų. Dabar jos guli mokykloje, sukrautos kartoninėje dėžėje ant spintos. Tiesa, apie apdovanojimus, pelnytus per savo aviamodeliavimo ir sklandymo parasparnias karjerą vyras nepanoro kalbėti. "Neprašykite, tikrai nerodysiu", – kategoriškai, bet su šypsena atkirto aviacijos inžinierius.

Didesnės, mažesnės, sidabro ar aukso spalvos taurės, anot jo, tik daiktai, neturintys išliekamosios vertės. Tai, kas brangiausia, –  širdy.

Karbonas vietoje balzos

Kol kas naujasis J.Dobkevičiaus progimnazijos šeimos narys kabinetu trečiajame aukšte dalijasi su muzikais. Čia glaudžiasi ir visi moksleivių kurti lėktuvų modeliai. Jų, pakibusių virš langų, dar šios savaitės pradžioje suskaičiavome bent kelias dešimtis. Vieni jau paruošti skristi, kiti tebelaukia, kol ant priekio bus užklijuoti plastilino burbulai.

"Šie modeliukai labai gerai skrenda. Lengvai įveikia ne tik klasę, bet ir sporto salę", – mūsų akivaizdoje kelių dešimčių centimetrų ilgio lėktuvėlių galimybes pademonstravo moksleivių numylėtinis.

Modeliukai, anot G.Orlovo, manevringi ir lengvi. Pagaminti iš faneros, pušies juostelių, nedidelių plastiko plokštelių ir itin lengvos Pietų Amerikoje augančios balzos, kurią aviamodeliuotojai vadina savo duona.

"Žinoma, kai kalba sukasi apie profesionalų sportą, balzą pakeičia anglies pluoštas – karbonas", – aviamodelio propelerį, sumeistrautą iš medžiagos, tačiau kur kas tvirtesnės ir brangesnės nei stiklo pluoštas, delne ištiesė pašnekovas.

Aukštos kokybės tikro karbono apdailos elementai, anot jo, įspūdingai pabrėžia sportiškumą ir yra labai mažo svorio. Dėl Pluoštą iš anksto impregnuojant sukuriamas ypač gražus ir lygus paviršius. Gamyba vyksta naudojant aukštą temperatūrą ir slėgį. Ši vadinamoji autoklavų technologija taip pat naudojama "Formulės 1" komponentų gamybai.

"Žinoma, čia ir kainos kitos. Vienas karboninis aviamodelis atsieina apie 3 tūkst. eurų. Su varikliuku – keliais šimtais pigiau. Tik darsyk pabrėžiu, kad kalbu apie profesionalųjį sportą. Tai, ką daro moksleiviai – "for free", – aviamodelį, panašų į tuos, kurie šią vasarą Prancūzijoje kordinių aviamodelių pasaulio čempionate jam ir visai Lietuvos rinktinei atnešė sėkmę – 4-ąją vietą – ranka glostė pašnekovas.

Dideli užmojai

G.Orlovo svajonės sparnuotos, nors pats pilotas pasakytų – labai žemiškos. Jo tikslas – progimnazijoje užauginti naują aviamodeliuotojų kartą, kuri Europoje ir pasaulyje atstovautų Lietuvai. Realu? Kauno aviatorių klubo "Oranžinis dangus" vadovas įsitikinęs, kad su jo komandos patirtimi ir jaunųjų aviamodeliuotojų užsidegimu viskas įmanoma.

"Sutikite, jei mieste būtų surengtos "Formulė-1" varžybos, po jų autosportas suklestėtų, nes viskas turi įtakos, perspektyvos ir pavyzdžių", – G.Orlovas dėliojo tolesnį scenarijų. – Kartu su Lietuvos aviamodelių sporto federacija siekiame, kad Lietuvoje atsirastų galimybė rengti kordinio aviamodeliavimo sporto varžybas. Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI) palaiko mūsų idėją. Beje, jei tokios varžybos būtų surengtos, jos vyktų ne bet kur, o S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. Simboliška, kad būtent čia 1935-ųjų liepos 2 d. vyko pirmosios Lietuvoje aviacijos aviamodeliavimo varžybos."

Tiesa, tam, kad mieste būtų suorganizuotos Europos ar pasaulio kordinio aviamodeliavimo sporto varžybos, būtina įrengti keturis specialius sportinius laukus. Pirmąjį progimnazijos pašonėje savo jėgomis sutvarkė aviamodeliavimo entuziastai. Liko dar trys. G.Orlovas nuoširdžiai tiki, kad pastarieji Kaune atsiras iki 2022-ųjų.

"Patys to nepadarysime – reikalingas miesto valdžios palaikymas", – apie finansinę paramą užsiminė pilotas.

Skaičiuoja pranašumus

Išasfaltavus antrąjį lauką, G.Orlovo tikinimu, Kaune būtų galima surengti pasaulio taurės etapą. Asfaltu užklojus likusiuosius du – pasaulio ir Europos čempionatus.

Krepšinio varžybų negalima surengti pusėje aikštelės, o plaukimo – 3 m ilgio pirties baseine.

"Krepšinio varžybų negalima surengti pusėje aikštelės, o plaukimo – 3 m ilgio pirties baseine. Lygiai taip pat ir aviamodeliavimo varžybų negalime surengti vienoje ar dviejose aikštelėse. Jos turi būti keturios", – svariais argumentais kalbėjo prityręs pilotas.

Aerodrome įrengtos aviamodelių varžyboms tinkamos asfaltuotos aikštelės, anot pašnekovo, miestui neštų nemažą naudą. Antai šių metų liepą Prancūzijoje vykęs pasaulio kordinių aviamodelių čempionatas Landreso biudžetą papildė net 500 tūkst. eurų.

"Čempionate dalyvavo apie pusketvirto šimto dalyvių ir maždaug 700 palaikančiųjų: technikų, šeimos narių ir draugų. Jie naudojosi viešbučiais, lankėsi kavinėse ir parduotuvėse, – G.Orlovos įžvelgė dar vieną tokių renginių nešamą naudą. – Žinomumas. Kiekvienas toks renginys – papildoma reklama miestui."

Aikštelės galėtų tarnauti ne tik prestižinėms varžyboms, bet ir kasdieniam moksleivių ir jaunimo ugdymui. Čia galėtų treniruotis ir profesionalai.

Didysis startas

Belaukdamas, kol mintys dėl sportinių laukų aerodromo teritorijoje virs kūnu, G.Orlovas tęsia kitus darbus.

"Dabar ruošiamės varžyboms. Norą dalyvauti jose pareiškė apie 100 moksleivių", – pilotas tikino, kad atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio sukaktis ir toks pats dalyvių skaičius jau šiandien vykstančiame renginyje – visiškas atsitiktinumas. Kur kas svarbiau esą yra faktas, kad aviamodelių varžybos po ilgo laiko vyks pirmą kartą.

"Kol kas neįsivaizduoju, kuo viskas baigsis, tačiau tikiu, bus įdomu", – didžiosios dienos laukimo jaudulio neslėpė tiksliosios mechanikos ir aviacijos inžinieriaus išsilavinimą turintis pedagogas.

Aviamodelių varžybos šiandien, anot G.Orlovo, bus iš dviejų rungčių. Pirmosios metu dalyviai turės kuo toliau nuskraidinti savo lėktuvėlius, antrosios – kuo arčiau tikslo.

"Juk ir didieji lėktuvai tupia ant nusileidimo tako, o ne šalia jo", – šyptelėjo entuziastas.

Kas po to? Moksleiviai modeliukus parsineš namo. Juos galės rodyti kaimynams, draugams, dėti į lentyną už stiklo ar, paleidę sienon, trupinti į šipulius.

"Savo misiją jie šiaip ar taip atliks – pasieks dar didesnį žmonių ratą", – aviamodeliavimo ir jaunų aviamodeliuotojų sėkme šventai tikėjo pašnekovas.

Jeigu ir jums smalsu, kaip seksis varžybų dalyviams, šiandien nuo 9 val. ryto galite užsukti į J.Dobkevičiaus progimnaziją, V.Čepinskio g. 7.