Įrengtas pneumopaštas
„Prioritetas yra diagnostika ir gydymas“, – sakė LSMU Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikos vadovė doc. Lina Poškienė, kartu su klinikos Biobanko poskyrio vadove, med. dr. gydytoja patologe doc. Jurgita Makštiene žurnalistams aprodžiusios laboratorijas ir papasakojusios, kokie gyvybes gelbstintys procesai jose vyksta.
„Visi paimti žmogaus audiniai iš pradžių patenka į šią patalpą. Patenka pneumopaštu. Prieš tai kuriame nors skyrių paimti mėginiai įdedami į kapsulę ir siunčiami. Kitas kelias – iš skyriaus tyrimo medžiagą atneša kurjeriai, kai audinio yra daug – pavyzdžiui, pašalintas skrandis“, – sakė L. Poškienė.
8,5 km ilgio Kauno klinikų pneumatinio transportavimo pašto sistema jungia net 91 Kauno klinikų skyrių, o dokumentus ir mėginius išsiųsti galima iš 107 stotelių. Galutinį tikslą mėginiai pasiekia beveik 6 m/s greičiu.
Per dieną tokiu paštu į Patologinės anatomijos „priimamąjį“ gaunama apie 150 audinių, kuriuos reikia ištirti. Klinikoje vien šiemet registruota daugiau kaip 40 tūkst. pacientų.
Atsakymas – tiesiai į operacinę
Užregistravus audinį, tam tikromis medžiagomis jis fiksuojamas, kietinamas, kad būtų galima atlikti labai plonus – 2–3 mikronų storio pjūvius. Tai leidžia apžiūrėti ir kokybiškai įvertinti ląstelių pakitimus. Mėginys perkeliamas ant stiklo, nudažomas, kad išryškėtų ląstelės ir jas būtų galima vertinti, nustatyti patologijas.
„Čia yra pašalintas krūties navikas. Gauname ir tiriame audinius iš įvairių organų, odos, smegenų, ir t. t. Pagal ministro įsakymą, viskas, kas pašalinta iš žmogaus, turi būti ištiriama patologo“, – aiškino J. Makštienė, kol žiūrėjome, kaip vyksta pasiruošimas tyrimams, jų eigą, vaizdus kompiuterių ekranuose.
Trumpiausias tyrimas trunka vos penkiolika minučių. Tai skubus mėginio ištyrimas, kai iš paciento paimtas audinio ar ląstelių mėginys iš pakitusios vietos ir atsakymas „taip“ arba „ne“ reikalingas pacientui tebegulint ant operacinio stalo.
Pavyzdžiui, šalindamas kasą chirurgas nėra tikras, ar pašalino visą naviką. Pašalinto audinio kraštelį siunčia patologui ir klausia, ar tolimiausioje pusėje yra naviko, ar ne.
Individualus naviko DNR
Išsamūs tyrimai gali trukti ir iki mėnesio. Sudėtingais atvejais konsultuojamasi su užsienio kolegomis. Pavyzdžiui, iš smegenų ar kitų audinių navikų išskiriama DNR ir yra tiriama pasitelkiant įvairius genetinių tyrimų metodus.
„Diagnozuojant, o paskui ir gydant kiekvienas navikas tiriamas atskirai. Vienodos rūšies navikai skirtingiems žmonėms gali būti visiškai skirtingai gydomi, atsižvelgiant į randamas mutacijas. Šiuo metu daug vaistų jau yra pagrįsti konkrečios mutacijos blokavimu. Biologinė terapija, taikinių terapija. Chemoterapija kai kurių navikų visai neveikia“, – sakė J. Makštienė.
Gauname ir tiriame audinius iš įvairių organų, odos, smegenų, ir t. t. Pagal ministro įsakymą, viskas, kas pašalinta iš žmogaus, turi būti ištiriama patologo.
L. Poškienė pabrėžė, kokia yra jų pateiktų išvadų tikslumo svarba. „Skirdami gydymą, įvertindami, ar nereikėtų keisti gydymo, nes atsirado naujų mutacijų, lyginame dabartinius tyrimus su anksčiau paimtų to paties žmogaus mėginių tyrimais, galime atlikti papildomų tyrimų su ankstesniais mėginiais, nes mokslas progresuoja. Galime atlikti tai, ko negalėjome prieš penkerius metus. Mokslas progresavo tiek, kad jį galime naudoti diagnostikai ir gydymui“, – teigė klinikos vadovė.
Būna, kad kelių ekspertų, vertinusių tą pačią medžiagą, nuomonės išsiskiria. „Žmogus nėra Dievas. Visada yra pilkųjų zonų. Tokiu atveju pacientas paliekamas stebėti. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai neaišku, ar darinys piktybinis, ar gerybinis. Tokiu atveju pasirenkama stebėti. Tai pataria ir užsienio ekspertai“, – aiškino J. Makštienė.
Kauno klinikos – trečio lygio ligoninė, joje veikia Retų ligų centras, tad patologams pasitaiko tirti ir labai sudėtingų, neaiškių atvejų.
„Mokomės visą gyvenimą. Mokomės kiekvieną dieną. Ieškome, analizuojame, konsultuojamės. Klinicistai praktikai su mokslininkais yra viena komanda. Vieni be kitų negalime funkcionuoti. Dėl pacientų tariamės kartu“, – sakė docentės. Jos ir kolegos važinėja po įvairius kongresus, konferencijas, kuriuose, be visos kitos naudos, mokslininkai pasidalija ir savo kontaktais, kad jiems būtų galima atsiųsti duomenis ir konsultuotis.
Svarbios papildomos žinios
Imunohistocheminėje laboratorijoje atliekamais tyrimais nustatomi specifiniai baltymai, leidžiantys nustatyti naviko kilmę, iš kokių ląstelių jis vystėsi.
„Galiu pasidalyti iš savo praktikos. Navikas smegenyse. Jį išoperuoja. Ištiriame. Paaiškėja, kad tai yra metastazė. Pagal imunohistocheminius metodus nustačiau, kad tai yra plaučių smulkiųjų ląstelių karcinomos metastazė. Tada žmogui tikrinami plaučiai ir randamas pirminis navikas“, – aiškino J. Makštienė.
Nustatomas naviko piktybiškumas, taip pat ieškomi receptoriai – pagal juos aišku, kuriems vaistams navikas bus jautrus, o tai svarbu renkant gydymą.
„Mėginius galima tirti mikroskopu arba suskaitmeninti skeneriu ir apžiūrėti ekrane pasinaudojant galimybe tam tikras vaizdo vietas padidinti, išmatuoti tam tikrus fragmentus. Čia yra pašalintas odos navikas, – į veiksmą įsitraukėme kitoje laboratorijoje stebėdami vaizdą ekrane. – Žmogui išpjautas 15 mm skermens odos gabalėlis su šiuo naviku. Šis darinys yra piktybinis. Štai taip atrodo odą dengiantis epitelis, padidintas iki ląstelės lygio. Tai – rezekciniai kraštai. Jie nudažyti žaliai.“
Skirdami gydymą, įvertindami, ar nereikėtų keisti gydymo, nes atsirado naujų mutacijų, lyginame dabartinius tyrimus su anksčiau paimtų to paties žmogaus mėginių tyrimais.
L. Poškienė komentuodama atkreipė dėmesį, kad patologas turi žinoti, kaip ląsteles veikia gydymas, kaip jas keičia. Kalbant, pavyzdžiui, apie krūties ligas, svarbu žinoti, ar pacientė laukiasi, ar ji po gimdymo ir t. t., nes fiziologiniai natūralūs procesai ląstelėms turi didelės įtakos.
Pacientus ragina su gydytojais pasidalyti įvairia informacija: ar kas nors yra pašalinta, ar buvo gydytas, nes tai turi įtakos diagnostikos tikslumui. Ne visa informacija kartais lemia diagnozės klaidas.
„Vėžys jaunėja“, – pastebėjo J. Makštienė. L. Poškienė atkreipė dėmesį, kad jaučiasi profilaktinių patikros programų įtaka. Nustatoma daug onkologinių ligų, bet daug jų diagnozuojama ankstyvose stadijose, tuomet gydymas lengvesnis ir prognozės geresnės.
Tarp dydžio rekordininkų – net 40 kg navikas, išpjautas iš pilvo srities – minkštųjų audinių sarkoma. Jį tirti teko maždaug prieš šešerius metus.
Beje, Kauno klinikų patologai tiria ne tik Kauno klinikų pacientų audinius. Teikiamos mokamos paslaugos privačioms klinikoms ir privačiai konsultacijų besikreipiantiems pavieniams asmenims.
Biologinių išteklių centras
Daugiau kaip prieš metus Klinikose pradėjo veikti Kauno biobankas – žmogaus biologinių išteklių centras, kuris yra bendra LSMU ir šio universiteto Kauno klinikų ligoninės mokslinių tyrimų infrastruktūra.
Į biobanko saugyklą, kurios šaldikliuose palaikoma 85 °C ar net 150 °C minusinė temperatūra, patenka tik tam tikri audiniai, ląstelės, kraujas ir jo frakcijos, kiti organizmo skysčiai. Tai daroma tik su paciento sutikimu.
Žmonės su biobanku gali dalytis savo audiniais (jeigu jiems gydymo ar diagnostikos tikslais reikalingos invazinės procedūros ar operacijos), krauju, šlapimu. Visi šie ėminiai dažniausiai patenka kaip likutinė gydymo ar diagnostikos medžiaga, pavyzdžiui, per operaciją pašalinti onkologinės ar kitos ligos pažeisti audiniai, kurie, nesant biobanko, po tam tikro laiko utilizuojami.
„Šiuo metu renkame plaučių piktybinių navikų kolekciją. Sutinka labai daug pacientų, nes jie domisi savo liga, mokslu, supranta biobanko naudą“, – džiaugėsi L. Poškienė.
Kauno biobankas šiuo metu gavęs apie 300 pacientų sutikimų ir prikaupęs nemažai tikslinių audinio, kraujo ir šlapimo mėginių.
„Diagnostika ir gydymas yra paremti mokslu. Jeigu norime mokslo progreso, kuo efektyvesnio gydymo, diagnostikos, reikalinga biobankų veikla – tirti mėginius, atlikti bandymus. Viskas daroma dėl mūsų, dėl vaikų, dėl anūkų, dėl ateinančių kartų“, – sakė L. Poškienė.
Tokia prieiga prie didelės apimties standartizuotų ir susistemintų žmogaus biologinės medžiagos mėginių yra nepamainoma siekiant plėsti fundamentines žinias apie įvairias ligas, optimizuoti ir tobulinti ligų diagnostiką ir gydymą.
Kai dar nebuvo Kauno biobanko, buvo kaupiamas diagnostinis archyvas ir tyrimai su jame turėtais audiniais būdavo atliekami tik gavus Lietuvos bioetikos komiteto leidimą ir paciento sutikimą.
„Dabar galime kaupti į tam tikras ligas orientuotus mėginius. Pavyzdžiui, ilgus metus galėsime kaupti retų ligų mėginius, o paskui šiais mėginiais, su jau turimais tyrimų rezultatais įsijungti į tarptautinio biobanko tinklo tyrimus, projektus“, – aiškino klinikos vadovė.
Šis Kauno klinikų žmogaus biologinių išteklių centras yra ketvirtasis biobankas Lietuvoje. Dar trys veikia Vilniuje.
Naujausi komentarai