„Maždaug ketvirtadalis visų sirgusių kovidu ir gydytų ligoninėse nurodo, kad persirgus koronavirusu atsirado naujų sveikatos problemų, kurių anksčiau jie neturėjo ir kurios trukdo jiems toliau kokybiškai gyventi“, – pasakoja dr. A. Pranckevičienė.

Ji vadovauja keliems tyrimams, kurių tikslas – išsiaiškinti, kokias ilgalaikes pasekmes žmogaus organizmui ir psichikai sukelia persirgimas COVID-19. Ištyrus pacientus, kurie dėl koronaviruso gulėjo ligoninėje, tačiau nebuvo sunkiausios būklės, t.y., jiems nereikėjo reanimacijos, paaiškėjo, kad trečdaliui pacientų atsirado pažintinių gebėjimų sunkumų: klaidos kalbant ir rašant, negebėjimas susikaupti ir t.t. Ketvirtadalis patiria emocinių sunkumų, tokių, kaip nerimas ar nemiga. Mažai daliai ligonių atsirado depresijos požymių, o kai kurie dėl sumenkusių gebėjimų net negali grįžti į savo profesinę sritį.

Britų tyrimai parodė, kad net 60 proc. ligoninėje dėl koronaviruso gulėjusių žmonių turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, kurie gali tęstis net pusę metų ar dar ilgiau. Sunkiomis formomis persirgusių žmonių intelekto koeficientas (IQ) gali sumažėti vidutiniškai 7 balais. Ar šios pasekmės negrįžtamos, kokios priemonės padeda jas įveikti ir kodėl kovidas sukelia dvigubai daugiau komplikacijų, nei kitos infekcinės ligos – pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su dr. A. Pranckevičiene.