„Žalgiris“ žengė ne vieną drąsų žingsnį

Kauno „Žalgiris“ laukia artėjančio sezono. Apie atliktus vasaros darbus, būsimas krepšinio batalijas papasakojo „Kauno dienos“ dienraščio ir portalo televizijos studijoje apsilankęs Lietuvos čempionų klubo direktorius P. Motiejūnas.

– Direktoriau, ar surinkote į komandą daugumą norimų krepšininkų?

– Subūrėme daugumą savo pirmųjų kandidatų. Išėjus Šarui, keitėsi komplektavimo stilius, tačiau susirinkome tuos žaidėjus, kurių norėjome.

– Treneris – irgi būtent tas, kurio norėjote labiausiai?

– Iš visų kandidatų sąrašo Martinas Schilleris buvo pirmoje vietoje. Kol kas esame patenkinti jo darbu.

– Kodėl pirmuoju įsirašėte trenerį ne iš Eurolygos, pastaruoju metu net nedirbusį Europoje?

– Iš pradžių galvojome apie lietuvius. Pirmiausia – apie Kazį Maksvytį. Nepavykus deryboms nesinorėjo imti europiečio, kurio braižas yra žinomas. M.Schillerio pagrindinis pranašumas buvo tas, kad jis dirbęs ne vien Europoje, bet ir NBA. Norime kurti kažką naujo ir augti kartu su treneriu, o ne kopijuoti kažkurį žinomą specialistą. Šią vasarą žengėme ne vieną drąsų žingsnį.

– Kodėl rinkdamiesi trenerį nesikalbėjote su Dainiumi Adomaičiu arba Kęstučiu Kemzūra?

– Nenoriu vardyti kriterijų, kodėl jie nebuvo pasirinkti. Manėme, kad galime rasti geresnį variantą.

– M.Schilleris spėjo pagarsėti kaip žmogiškas treneris, kuris domisi ir žaidėjų asmeniniu gyvenimu, šeimomis. Ar galima sakyti, kad įsigijote vadinamąjį žaidėjų trenerį?

– Jis yra bendraujantis žmogus. Žaidėjai kartu daug laiko praleidžia ne vien aikštėje. Todėl svarbu, kad treneris žinotų, kas vyksta jų galvose, kuo jie gyvena. Mums reikia pusiausvyros: tarp trenerio-draugo ir reiklumo.

– Naujasis strategas vos keleriais metais vyresnis už Paulių Jankūną, Artūrą Milaknį. Ar tai nesukels problemų dėl trenerio autoriteto tarp žaidėjų?

– Nemanau. Žaidėjai žinojo, su kuo deramės. Problemų drabužinėje neturėtų būti.

– Kodėl Kauno komandoje subrendę Mantas Kalnietis ir Jonas Mačiulis tikriausiai jau nebaigs karjeros „Žalgiryje“?

– Nesakau, kad nebaigs. Anksčiau būdavo įprasta komandoje žaisti visą sezoną, bet jau yra pakankamai pavyzdžių, kad galima su žaidėju pasirašyti sutartį daliai sezono ar savaitei. Tikrai neatmetu tokios galimybės. Labai norėčiau, kad bent vienoms rungtynėms jie dar įžengtų į aikštę. O laikyti ant suolo visą sezoną nusipelniusį veteraną nėra prasmės.

– Kodėl M.Kalnietis ir J.Mačiulis į „Žalgirį“ negrįžo anksčiau, kai dar žaidė gerokai aukštesnio lygio krepšinį?

– Jie puikūs krepšininkai, savo geriausiais karjeros metais žaidę žinomuose klubuose. O susigrąžinti juos vien dėl to, kad žaistų LKL, o Eurolygoje – vos kelias minutes, būtų nei šis, nei tas. Ieškosime būdų, kaip jiems išreikšti pagarbą už praeities nuopelnus.

– Ar Š.Jasikevičiaus simbolinius marškinėlius kelsite į „Žalgirio“ arenos palubes?

– Jis dar tik pradeda tarptautinę trenerio karjerą, tad kelti marškinėlius anksti. Nežinome, kaip jam seksis, ar grįš į Kauną, bet linkime visokeriopos sėkmės. Su Šaru išsiskyrėme puikiai, nuoširdžiai. Žinau, kad jis mus palaikys ir ateityje, kaip ir mes jį bei „Barcelonos“ trenerių štabą, kuriame daug žalgiriečių.

– Trenerius senbuvius „Žalgirio“ štabe pakeitė Tautvydas Sabonis. Kai kas jau replikavo: esą viskas aišku, jį tėvelis prastūmė…

– Tautvydas puikiai tvarkosi su tokiais komentarais, neima į galvą. Mes jį pakvietėme ne kaip patyrusį trenerį, o kaip jauną ir smalsų specialistą. Matome perspektyvą. Tuo įsitikinome jam dirbant su mūsų dubleriais. Tautvydas nebijo darbo ir jaučia malonumą tobulindamas jaunimą. Šaras irgi atėjo jaunas ir daug kas kalbėjo, kad dar anksti. Tačiau matėme, kad sprendimas pasitvirtino.

– Ar Edgaro Ulanovo išėjimas buvo neišvengiamas?

– Kvietimų iš svetur jis turėjo, bet per karantiną jų sumažėjo ir buvo nemažai šansų, kad liks „Žalgiryje“. Tačiau buvome sutarę, kad derėsimės tik tada, kai jis sulauks daugiau variantų, matys sumas ir klubus. „Fenerbahce“ pasiūlė kur kas daugiau pinigų.

Labai norėčiau, kad M.Kalnietis ir J.Mačiulis bent vienoms rungtynėms dar įžengtų į aikštę kaip žalgiriečiai.

– Bet pavyko išlaikyti Marių Grigonį, Luką Lekavičių…

– Smagu, kad lietuviai liko. Kaip ir mūsų senbuviai užsieniečiai. Norėjome išlaikyti komandos stuburą. T.Walkupas žais jau trečią sezoną ir mums svarbu, kad būtų žmogus, kuris galėtų padėti adaptuotis Kaune savo tautiečiams.

– Kaip Kaune jaučiasi prancūzas Joffrey Lauvergne?

– Puikiai. Su juo daug bendravome prieš jam atvykstant. Daug atsakymų jam pateikė „Žalgiryje“ žaidęs jo tautietis Leo Westermannas. Ir Joffrey, ir mes norime įrodyti, kad jis – Eurolygos lygio žaidėjas, gal tik per anksti nurašytas – dėl traumų, dėl kitų priežasčių. Tikimės, kad prancūzui sėkmingai talkins kiti aukštaūgiai Martinas Gebenas ir Marekas Blaževičius.

– Kodėl „Žalgiriui“ nepavyksta integruoti savo išaugintų aukštaūgių: Laurynas Birutis išvyko į užsienį, Martynas Echodas – Vilniuje, Gytis Masiulis iš Klaipėdos persikėlė į Panevėžį?

– Norėtume tai sužinoti, bandome išsiaiškinti. Gyčiui teko prisitaikyti prie trenerių kaitos Klaipėdoje. Nors su juo sutartį nutraukėme, ateityje jį matome tarp „Žalgirio“ kandidatų. L.Birutis atsigauna po traumos, tokie procesai užtrunka, jam reikia daugiau žaisti. Galbūt į Kauną jis dar sugrįš.

– Kad tai įmanoma, liudija Tomo Dimšos pavyzdys. Jis išaugo dublerių ekipoje, bet pagrindinėje komandoje neįsitvirtino. Tačiau dabar, praėjus keleriems metams, sugrįžo į pagrindinę sudėtį.

– Kelių į „Žalgirį“ yra ne vienas. Tarkime, Rokas Jokubaitis tiesiai iš dublerių įsiveržė į pagrindinę komandą ir sėkmingai tobulėja toliau. M.Grigonis, išėjęs iš „Žalgirio“, užsigrūdino užsienyje ir dabar yra vienas mūsų lyderių.

– Ar puolėjas argentinietis Patricio Garino buvo lengvai įperkamas dėl to, kad yra gana trapios sveikatos?

– Praeitas sezonas jam iš tiesų buvo sunkus dėl traumų. Manome, kad užtikrinsime aukšto lygio medicinos priežiūrą ir jis mums bus naudingas aikštėje. Kitas legionierius Augustine'as Rubitas turėtų sėkmingai pakeisti Zachą LeDay.

– Planuojate sezoną su sirgaliais tribūnose ar be jų?

– Šiuo metu galvojame apie sirgalius, bet yra tikimybė, kad teks žaisti ir be jų. Biudžetą mažinomės apie 30 proc., tad, uždraudus lankytis arenoje žiūrovams, nukentėtume dar labiau. Tikimės, kad taip nenutiks ir sezonas bus kiek įmanoma sėkmingesnis.