Mokiniams iš nepalankios socialinės – ekonominės aplinkos būdingas žemas arba vidutiniškas noras mokytis, lyginant su bendraamžais, augančiais geresnėmis sąlygomis. Kitaip sakant, skurdžiau gyvenantys vaikai mokosi prasčiau, taip tarsi užkoduodami prastesnę savo ateitį ir sukurdami nenutrūkstamą nepritekliaus ciklą, atskleidžia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų vykdomas tyrimas.

Tačiau jam vadovaujanti R.Erentaitė turi ir gerų žinių vargingiau gyvenančioms šeimoms. Jei vaikas įtraukiamas į kultūrinį gyvenimą, jo mokymosi rezultatai gerėja. Vadinasi, vaiko laimė kuriama ne tik pinigais, bet ir kultūra. Tačiau turėtų neraminti tyrimo atskleistas pandemijos poveikis. Per karantiną ir jį lydėjusį nuotolinį mokymąsi net ketvirtadalis pažangiausių mokinių pajuto sumažėjusią motyvaciją siekti mokslo vaisių. Ryškiai sumenko jų noras įgyti naujų žinių ir stengtis dėl aukštų įvertinimų gimnazijoje. Apie šių reiškinių priežastis, galimas pasekmes ir būdus jų išvengti „Kauno dienos“ studijoje kalbamės su raidos psichologijos tyrėja R. Erentaite.