„Kauno dienos“ studijoje – savanoris iš Ukrainos: mainau vaikus į šarvuotas liemenes

Saulius dar prieš tris savaites, kaip ir daugelis mūsų, sėdėjo prie kompiuterio ir nieko bendro su karu neturėjo.

Šiandien už jo pečių – 18 dienų patirtis Ukrainoje. Tai, ką išgirsime iš pirmų lūpų, gali šokiruoti, nuliūdinti ar net sukelti pyktį. Tačiau tokia realybė: dalis humanitarinės pagalbos Ukrainoje tiesiog pūva pakelėse, pasienyje betvarkė, pirmose fronto linijose trūksta specialios įrangos, dalis paramos Ukrainai fondų užsiima nežinia kuo. Tačiau esmės tai nekeičia. Vien Saulius su draugais iš karo zonos per sieną jau išvežė virš 900 žmonių, mamų su vaikais.

„Ir verkiam, ir meldžiamės, visko būna“, – sako stotingas pašnekovas, dėl saugumo neatskleidžiantis tapatybės ir studijoje sėdintis su kauke.

Tačiau garantuojame, kad tai, ką pasakoja Saulius, yra tikra. Fondui, kurį jis atstovauja, dabar labiausiai reikia finansinės pagalbos, už kurią perkama tikslinė parama. O Sauliaus pasakojimą verta išklausyti kiekvienam, kuris neabejingas broliškos Ukrainos likimui.