Miesto tarybai pritarus, šiandien Kaune atsirado du nauji skverai – Aleksote ir Šilainiuose. Miestiečiai pastebi, kad kai kurie senieji skverai, švelniai tariant, gerokai pamiršti.

Saugos nuo urbanizacijos

Miesto tarybos posėdyje antradienį pasiūlyta suteikti skvero statusą kol kas ne itin patraukliai atrodančioms teritorijoms. Skverais tapo žalioji zona tarp Europos prospekto ir Vilties gatvės Aleksote bei teritorija šalia Tyrlaukio gatvės Šilainiuose.

"Turime gražią viziją – sutvarkyti miesto žaliuosius plotus. Urbanistai pasiūlė suteikti skvero statusą šioms dviem teritorijoms, kad nebūtų bereikalingos invazijos didėjant urbanizacijai ir šie plotai liktų kauniečių poreikiams", – sakė savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Skyriaus vedėja pripažino, kad kol kas šios teritorijos, kurios tapo naujais skverais, nėra sutvarkytos, tačiau savivaldybė jau piešia miesto žaliųjų zonų atgimimą. "Esame sudarę dvejų metų planus, kokių darbų imsimės. Pradėsime nuo parkų. Jau rengiami techniniai projektai šių metų darbams", – atskleidė R.Savickienė.

Anot jos, šiemet reikalai turėtų pajudėti Kalniečių, Dainavos, Draugystės parkuose ir dalyje Šančių ąžuolyno. Kitąmet turėtų gerokai pasikeisti Neries krantinė Vilijampolėje, Santarvės parkas Šilainiuose ir Antakalnio parkas Aleksote. "Ateis eilė ir skverams", – žadėjo specialistė.

Skveruose savivaldybė žada atnaujinti želdinius, senuosius išgenėti ir sutvarkyti, įrengti takus, suoliukus. Gerokai didesnių pokyčių žadama parkuose, kurių teritorijas ketinama tvarkyti kompleksiškai.

"Bus įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, poilsio zonos, trasos BMX dviračiams, sutvarkytas drenažas ir apšvietimas. Kalniečių parko tvenkinyje siūloma įrengti fontaną. Norime naujų akcentų ir su naujais želdiniais", – užmojus vardijo R.Savickienė.

Vardiniai skverai – skurdūs

Pasidairius po Kauno skverus, kuriems šis statusas suteiktas gerokai anksčiau, akivaizdu, kad statuso ar garsaus vardo suteikimas teritorijai anaiptol nesuteikia išskirtinių privilegijų, ir jų būklė nuo to nepagerėja.

2012 m. liepą vienam iš Žaliakalnio skverų P.Dovydaičio ir Darbininkų gatvių sankryžoje suteiktas žymaus lietuvių dailininko Antano Samuolio-Samulevičiaus vardas, tačiau ši erdvė tikrai netapo patrauklia poilsio zona.

Ne kartą viešai skambėjo kritika dėl Tibeto skvero, kuris yra pats mažiausias Kaune. Šis pavadinimas Trakų ir Krėvos gatvių sankryžoje esančiai salelei suteiktas 2010 m., tačiau ir šiandien akivaizdu, kad to skvero geriau niekam nerodyti – ten nėra nė menkiausio ženklo apie laisvės siekiantį kraštą. Kai kurie kauniečiai netgi drįsta pajuokauti: "Kad kinai nesurastų."

Politikai, sprendžiantys pavadinimo suteikimo klausimus ir atminimo įamžinimą, ne kartą teisinosi, kad dėl Tibeto skvero niekas neparodė iniciatyvos, todėl ten nieko nedaroma. Ant namo šalia skvero lentelė skelbia, kad tai – Trakų gatvė.

Kitoje Krėvos gatvės pusėje – gerokai didesnė žalioji erdvė, tačiau atrodo, kad dėl jos gerokai labiau galvą skauda aplinkiniams gyventojams, o ne žaliaisiais plotais turinčiai pasirūpinti savivaldybei. "Kauno diena" rašė, kad dalyje šios teritorijos savivaldybė jau planuoja statybas. Čia turėtų iškilti Kauno sporto medicinos centras su automobilių stovėjimo aikštele, o gretimų namų gyventojų bandymai išsaugoti žaliąją erdvę ir raginimai puoselėti europietišką skverų kultūrą atsimuša lyg į sieną. Savivaldybės valdininkai atkerta, kad užstatys tik tą teritoriją, kuri dabar neprižiūrima ir panaši į šabakštyną.

2014 m. pavasarį savivaldybės atstovai tikino, kad pagal jį užstatyti numatytas sklypas užimtų tik dalį dabartinės žaliosios teritorijos, o likusi dalis turėtų būti neliečiama, nes turi skvero statusą. Aplinkinių namų gyventojai sako, kad per metus užmojai ir planai gerokai pakito, ir baiminasi sulauksią nemalonių siurprizų.

Gėlių nebesodina

2013-ųjų gruodį Kauno miesto taryba pritarė iniciatyvai tarp Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų centrinių rūmų esančiai Vienybės aikštės daliai suteikti Studentų skvero vardą, o universitetų vadovai ir studentai pasižadėjo prisidėti tvarkant aplinką.

Po metų skveras sulaukė ypač daug dėmesio: žaliuosius Kauno plotus akylai sergintys kauniečiai sujudo pamatę, kad darbininkai čia pjauna medžius.

Atėjus vasarai daug diskusijų sulaukė studentų ir Botanikos sodo pastangomis skvere sukurti gėlynai su daugybe vienmečių gėlių: vieni ilgėjosi senųjų medžių pavėsio, kiti kritikavo močiutės darželį primenančius gėlynus, treti pasigedo suoliukų, kur būtų galima prisėsti. Vėliau suoliukų padaugėjo, tačiau pernai vasarą spalvingų gėlynų neliko, o klombos buvo užsėtos žole, pasodintas vienas kitas krūmelis. Tiesa, anksčiau neteisėtai pėsčiųjų zonoje automobilius statę vairuotojai buvo iškraustyti iš šios teritorijos.

Skvero statusą turi ir Miesto sodas prie Muzikinio teatro, Prezidentūros kiemelis, Kryžių kalnelis, Sąjungos aikštė. Miesto centre esantys skverai, atrodo, dažniau sulaukia tvarkytojų rankų, o nuo miesto Centro nutolusios žaliosios erdvės atrodo kur kas liūdniau.

Nauji pavadinimai

Pernai rudenį oficialūs pavadinimai suteikti dviem iki tol buvusiems bevardžiams skverams. Erdvė ties Žaliakalnio funikulieriumi, besitęsianti iki kalno viršaus, pavadinta iš Kauno kilusio prancūzų filosofo Emanuelio Levino vardu. Idėją taip įamžinti E.Levino atminimą pasiūlė Lietuvos filologų draugija. Kaune jau yra E.Levino vardo gatvė, taip pat atminimo lenta ant pastato Karaliaus Mindaugo prospekte, žyminti jo gimimo vietą.

E.Levinas buvo žymus filosofas egzistencialistas, Sorbonos universiteto profesorius. Kauno apskrities viešosios bibliotekos duomenimis, jis gimė ir užaugo Kauno senamiestyje, čia susipažino ir su būsima žmona, kurią vėliau vedė Paryžiuje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kaune gyvenusius E.Levino šeimos narius naciai sušaudė.

Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės, V.Putvinskio-Pūtvio klubo ir Kauno Aleksoto seniūnijos iniciatyva Aleksote, Erdvės ir Maisto gatvių sankryžoje esančiam skverui pernai rudenį suteiktas Šaulių skvero pavadinimas. Ši erdvė jau ne vienus metus tvarkoma kauniečių iniciatyva.

Prieš 24 metus tautodailininkas V.Medzevičius šiame skvere pastatė tris kryžius, skirtus 1991 m. sausio 13-osios aukoms atminti, Lietuvos partizanams ir Lietuvos šaulių sąjungai. Praėjusią vasarą šauliai ėmėsi skverą tvarkyti ir globoti. Tautodailininkas Algimantas Kulieša akmenyje iškalė Lietuvos šaulių sąjungos ženklą.

35 – šiuo metu tiek oficialiai įteisintų skverų yra Kaune.